plugins.themes.bootstrap3.article.main6605db8db03b2

Albertas Čaplinskas Jonas Misiūnas Vladislavas Poškevičius

Santrauka

Straipsnyje trumpai apžvelgiamos bendrosios teisės ontologijos. Teisės ontologija suprantama kaip bazinių sąvokų, kuriomis galima išreikšti žinias apie atitinkamą dalykinę sritį (šiuo atveju teisę) sistema. Aptariama tradicinė (nusikaltimo sudėties sąvoka grindžiama) baudžiamosios teisės ontologija ir parodoma, kad ji pritaikyta nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti ir yra nelabai tinkama teisėdarai, nes nepadeda nustatyti nei veikų kriminalizavimo kriterijų, nei baudžiamajame įstatyme numatyti sankcijų dydžių. Siūlomi teisėdarai skirtos baudžiamosios teisės ontologijos metmenys ir parodyta, kaip šia ontologija galima pasinaudoti darniai baudžiamojo įstatymo numatomų sankcijų sistemai projektuoti. Ontologija grindžiama aksiologinėmis nuostatomis. Ji sukonstruota remiantis Kralingeno ir Visserio pasiūlyta bendrąja teisės ontologija. Daroma prielaida, kad įstatymų leidėjai baudžiamąją įstatymą turėtų traktuoti visų pirma kaip vieną iš Konstitucijoje įtvirtintų vertybių sistemos gynimo instrumentų. Šis instrumentas turi būti pakankamai lankstus, leisti teismams vykdyti baudžiamąją politiką, atsižvelgiant į socialinės raidos procesus ir laiko momento ypatumus.
Straipsnyje pasiûlytas požiūris sudaro prielaidas pereiti nuo šiuo metu naudojamų tradiciškai susiklosčiusių beveik nereglamentuotų sankcijų nustatymo procedūrų prie sistemingo darnios sankcijų sistemos projektavimo proceso. Parodyta, kad darni sankcijø sistema gali būti suprojektuota tik tuomet, kai konstitucines vertybes ginančių baudžiamosios, administracinës ir civilinės atsakomybės priemonių visuma projektuojama kartu, kaip vientisa teisinė sistema. Straipsnio pabaigoje pateikti trumpi metodiniai nurodymai, kaip straipsnio teiginius taikyti projektuojant darnią baudžiamųjų sankcijų sistemą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6605db8db3f54

Skyrius
Mokslo straipsnis