plugins.themes.bootstrap3.article.main6622dde5ea807

Andrius Nevera

Santrauka

1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Priėmus šį nepaprastai svarbų aktą, Lietuva sugrįžo į pasaulio tautų bendriją ir vėl tapo savarankišku tarptautinių santykių subjektu.
Visiems žinoma, kad viena iš opiausių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo sferų yra nusikalstamumo kontrolė. Jau senokai nusikaltėliams neegzistuoja valstybės sienos ir jų veiklos zona neapsiriboja kurios nors vienos valstybės teritorija. Be to, tobulėjant susisiekimo priemonėms ir suprastėjus asmenų judėjimo per valstybės sieną kontrolei, nusikaltėlis per kelias valandas atsiduria kitoje valstybėje. Būtent dėl šios priežasties pastaraisiais dešimtmečiais ekstradicijos (nusikaltėlių išdavimo2) instituto reikšmė esti nepaprastai svarbi. Juk ekstradicija – tai pagrindinė ir pati problemiškiausia valstybių tarptautinio teisinio bendradarbia-vimo užkertant kelią nusikalstamumui forma.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje ekstradicijos problemai neskiriama pakankamai dėmesio, nors įstatymų ir praktikos būklė turėtų skatinti visai ką kitą. Šiame straipsnyje autorius stengiasi panagrinėti ekstradicijos sąvokos problematiką, šio instituto teisinę prigimtį, Lietuvos ir užsienio valstybių ekstradicijos proceso ypatumus, praktiką, pateikia pasiūlymų, kaip tobulinti nacionalinius teisės aktus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6622dde5ee0dd

Skyrius
Mokslo straipsnis