Recidyvinio nusikalstamumo raida 1999-2000 metais

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjamas recidyvinis nusikalstamumas, daromos jo raidos 1999-2000 m. prognozės. Prognozuojant buvo taikyti ekstrapoliacijos ir ekspertinio vertinimo metodai. Taikant pirmąjį metodą, buvo padarytos preliminarios prognozės, o taikant antrąjį – jos patikslintos, atsižvelgiant į įvairių rūšių pagrindinius nusikalstamumui įtakos turinčius faktorius (ekonominius, socialinius, politinius, demografinius, teisinius, kultūrinius, moralinius).
Buvo nagrinėtas pakartotinai nusikaltimus padariusių asmenų recidyvinis nusikalstamumas. Šio tipo nusikalstamumui artimiausiu metu didžiausią įtaką turėtų padaryti keletas faktorių. Pirmiausia – didėjantis faktinis nedarbas turėtų dar labiau sumažinti teistų asmenų galimybes susirasti legalų pragyvenimo šaltinį tiek dėl visuomenėje vyraujančio neigiamo požiūrio į juos, tiek dėl to, kad jie neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Recidyvinis nusikalstamumas gali padidėti ir dėl sudėtingos pataisos įstaigų padėties, esančio poreikio atlaisvinti vietas naujiems nuteistiems asmenims. Egzistuojanti bausmių atlikimo sistema bei pataisos įstaigų veiklos trūkumai skatina nuteistų asmenų desocializaciją, išstumia juos iš visuomenės bei skatina nusikalstamumą pačiose įstaigose. Vykdant teisinę reformą, numatoma priimti naują Baudžiamąjį kodeksą, kuriame iš esmės būtų pertvarkytas recidyvo institutas bei pakeistos bausmių skyrimo asmeniui, padariusiam kelis nusikaltimus, taisyklės. Dėl to gerokai padidėtų registruojamas recidyvas, bet tai dar nereikštų faktinio jo padidėjimo, nes iš esmės būtų pakeista tik recidyvo apskaitos sistema. Dabar pastebima baudžiamosios atsakomybės griežtinimo tendencija artimiausiu metu gali sumažinti recidyvą, bet kartu sudaryti prielaidas gerokai jam padidėti ateityje. Šiuo metu Lietuvoje gana stipriai pasireiškia stigmatizacijos efektas, kuris trukdo nuteistiesiems asmenims reintegruotis į visuomenę.