Teisinės paslaugos samprata

Gintautas Danišauskas

Santrauka


Šiuo metu pati teisės samprata yra ja besidominčių teisininkų mokslinių ginčų objektas. Vadovaujantis viena teisės samprata atitinkamų visuomenės narių ar jos tarnybų veikla – tarpusavio paslauga galėtų vadintis teisine, o vadovaujantis kita, – jau ne. Remiantis skirtingomis teisės sampratos interpretacijomis, stengiamasi atskleisti paslaugos teisinę prasmę ir pritaikyti ją vėliau tiriant policijos funkcijas, užtikrinant viešąją tvarką, ir parodant, kaip tai gali atsiliepti žmogaus teisėms.
Analizė pradedama vadovaujantis vertybine teisės samprata – teisė kaip teisių ir pareigų vienovė.
Išskyrus doc. A. Vaišvilos straipsnius, iki šiol nėra teisinės literatūros, kurioje teisėsaugos institucijų, taip pat ir policijos, atliekamos funkcijos būtų tyrinėjamos paslaugos požiūriu. Norminiuose teisės aktuose dažniausiai kalbama tik apie advokato teisinę pagalbą, policijos socialinę pagalbą gyventojams neatskleidžiant jos ryšio su teise. Šis ryšys nėra atskleistas ir Europos policininkų chartijoje, nors abstrakčiai ir kalbama apie policijos teikiamas paslaugas. Vadovaudamiesi vertybine teisės samprata, prieiname prie išvados, kad paslauga sudaro žmogiškąjį pareigų turinį. Šią paslaugos esmę, kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovę, svarbu užčiuopti pačioje teisėje. Kadangi kiekvienos visuomenės atskiri nariai nėra sau kultūriškai pakankami, tai jiems reikalingas bendravimas, keičiantis tarpusavio paslaugomis, kad taip būtų galima apsaugoti ir įgyvendinti savo teises.
Šiame straipsnyje, vadovaujantis jau minėta teisės samprata, bandoma suvokti teisės ir paslaugos vidinį ryšį, kad, atsižvelgiant į jį, vėliau būtų galima aiškiau suvokti policijos funkcijų prasmę žmogaus teisių atžvilgiu.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195