plugins.themes.bootstrap3.article.main6606c827ca328

Alfredas Kiškis

Santrauka

Straipsnyje analizuojama įvykių registracijos tvarka Lietuvos teisėsaugos institucijose. Vadovaujantis įvykių registraciją reglamentuojančiais teisiniais aktais, gauta informacija apie nusikaltimą ar teisės pažeidimą turi būti užregistruota teisėsaugos struktūros atitinkamame popieriniame žurnale. Įvykiui turi būti suteiktas registracijos eilės numeris, žurnale surašomos pagrindinės įvykio charakteristikos. Priėmus procesinį sprendimą, pasikeičia tiriamo įvykio statusas. Jis turi būti užregistruotas kitame žurnale kaip kitos rūšies įvykis. Perdavus įvykį tirti kitai teisėsaugos institucijai, ji tyrimo medžiagą taip pat privalo užregistruoti. Dėl to vienas įvykis yra registruojamas keletą kartų, jam suteikiamas vis kitas numeris, perrašinėjama ta pati įvykį charakterizuojanti informacija – pareiškėjo, nukentėjusiojo duomenys, trumpas įvykio aprašymas, vieta, data, laikas ir t.t. Teisėsaugos padaliniai, naudojantys kompiuterius, įvykių informaciją perrašinėja dar ir į magnetines laikmenas, nes įvykių registraciją reglamentuojantys norminiai aktai nenumato galimybės atsisakyti popierinių registracijos žurnalų. Taip teisėsaugos struktūrose dirba daug registratorių, kurie didelę darbo dalį skiria informacijos perrašinėjimui.
Straipsnyje siūloma sukurti naują, visoms teisėsaugos institucijoms vienodą tiriamų įvykių registracijos sistemą: įvykiui, užregistruotam bet kurioje struktūroje, kitas numeris nebūtų suteikiamas. Šioje sistemoje siūloma naudoti kompiuterines technologijas – informacijos nebereikėtų perrašinėti. Straipsnyje aptariami galimi perėjimo prie naujos įvykių registracijos sistemos etapai. Pateikiamas konkretus vienodos įvykių numeracijos modelis. Siūloma parengti naujus suvienodintą įvykių registraciją reglamentuojančius norminius dokumentus ir suteikti juridinį statusą kompiuterinėse laikmenose esančiai informacijai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6606c827ce3e3

Skyrius
Mokslo straipsnis