Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai Vokietijos baudžiamojoje teisėje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projekte

Walter Gropp

Santrauka


a. Pagal Vokietijos įstatymus nusikaltimai yra neteisėtos veikos, už kurias skiriama laisvės atėmimo bausmė vieneriems ar daugiau metų. Baudžiamieji nusižengimai yra neteisėtos veikos, už kurias skiriama mažiausia laisvės atėmimo bausmė arba piniginė bauda. Tai priklauso nuo paskirtos konkrečiu atveju bausmės dydžio.
Skirtumas tarp nusikaltimo ir nusižengimo galioja ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir papildomoje baudžiamojoje bei baudžiamojoje procesinėje teisėje.
b. Nusikaltimo priskyrimas prie nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo daugeliu požiūriu yra svarbus:
– pasikėsinimas padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, o pasikėsinimas padaryti baudžiamąjį nusižengimą – tik tada, kai tai griežtai apibrėžta įstatyme (§ 231 dStGB);
– pasikėsinimas dalyvauti nusikalstamoje veikoje pagal § 30 dStGB baudžiamas tik tada, jei jis traktuojamas kaip nusikaltimas;
– už grasinimą (§ 241) baudžiama tik tada, jei jis susijęs su nusikaltimu.
c. Baudžiamojo persekiojimo mastas. Vadovaujantis § 153 ff. dStPO, persekiojimą arba bylą galima nutraukti, jei buvo padarytas nusižengimas. Jei įtariama padarius nusikaltimą (§ 153 a dStPO), bylos nutraukti negalima.
d. Nusikaltimo/nusižengimo klasifikacija nulemia baudžiamojo proceso eigą.
e. Nusikaltimo/nusižengimo klasifikacija suteikia Vokietijos įstatymų leidėjams tam tikros laisvės. Jei baudžiamųjų įstatymų leidėjas mano, kad reikia dėl pasikeitusių visuomeninių santykių ir naujų nusikalstamumo formų atsiradimo išplėsti tyrimo priemonių instrumentarijų, jis gali iškelti klausimą, ar tos priemonės gali būti skiriamos tik sunkiems nusikaltimams, ar ir nusižengimams.
Lietuvos baudžiamojo kodekso projekte sunkiausia bausmė už nusikaltimą yra įkalinimas. Kai kuriais atvejais, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektu, už ne ypač sunkius nusikaltimus arba už nusikaltimus dėl neatsargumo gali būti taikoma 10 metų laisvės atėmimo, o už tyčinius nusikaltimus kai kuriais atvejais numatyta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi nusikaltimai skirstomi pagal paskirtą didžiausią bausmę, tai konkreti mažiausia bausmė gali būti mažesnė nei Vokietijos baudžiamojoje teisėje, ir nebūtinai įkalinimas. Todėl nusikaltimų skirstymas netenka tos reikšmės, kokia ji tenka Vokietijos teisėje.


Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195