plugins.themes.bootstrap3.article.main66068e67424e0

Ryšardas Burda

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjami su kompiuterinės įrangos panaudojimu darant įvairius nusikaltimus susiję klausimai, kriminalistinis šių veikų bei asmenų apibūdinimas, tardomųjų veiksmų atlikimo ypatumai.
Galime teigti, kad kol Baudžiamajame kodekse veikos, kuriose panaudojama kompiuterinė įranga, tiesiogiai neįvardytos kaip nusikaltimai, kompiuterinių nusikaltimų Lietuvoje nėra. Tačiau tai nereiškia, kad panašios veikos nepavojingos visuomenei, valstybei ar asmeniui, ir tai jau ne prielaida, o gyvenimo realijos.
Kriminalistiniu požiūriu asmenis, kurie kompiuterine įranga padaro pavojingus veiksmus, santykinai galime skirstyti į trys grupes: įsilaužėlius pokštininkus (crackers), nusikaltėlius (criminals) ir vandalus (vandals). Atskiruose šaltiniuose jie apibūdinami skirtingai, tačiau juos visus vienija veikų padarymo priemonė – kompiuterinė įranga bei galimi jos panaudojimo būdai.
Kompiuterinės įrangos panaudojimo būdai yra įvairūs, jie nuolat tobulėja ir priklauso nuo naudojamos kompiuterinės ir programinės įrangos lygio.
Dažniausiai atliekami tardomieji veiksmai, kai apžiūrima ir paimama kompiuterinė įranga, yra įvykio vietos apžiūra, krata ir poėmis. Ypač apgalvoti turi būti kaltininko sulaikymo operacijos veiksmai. Atliekant visus paminėtus tardomuosius veiksmus, būtina laikytis kai kurių taisyklių: viena iš jų – kviesti kompiuterinės įrangos specialistą. Kitos taisyklės susijusios su kompiuterinės įrangos apžiūra, jos paėmimu ir informacijos išsaugojimu.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66068e67450b1

Skyrius
Mokslo straipsnis