Dėl kai kurių ekspertinių tarnybų reformos problemų

Egidijus Kurapka, Hendryk Malevski

Santrauka


Reikia pripažinti, jog Teisinės sistemos reformos antrasis etapas vyksta gana vangiai, ypač kokybinių pokyčių pasigendama pertvarkant ekspertines įstaigas. Teisinėje visuomenėje diskusijas sukėlė jau pačios ekspertinių įstaigų reformos nuostatos, numatančios, jog VRM sistemos “ekspertiniai teritoriniai padaliniai ir specialistai (ekspertai, kriminalistai-technikai) įsilieja į šakiniu principu specializuotus policijos padalinius”. Vien jau tai prieštarauja Teisinės sistemos reformos metmenų teiginiui, kad policijos funkcijos turi būti universalios. Straipsnio autorių nuomone, pertvarkyti ekspertinių įstaigų sistemą pradėta neturint aiškios strategi-jos, bandant, viena vertus, dirbtinai suskaldyti vientisą nusikaltimų tyrimo procesą, specialių žinių taikymo funkcijas paskirstyti tarp Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos specializuotų ekspertinių įstaigų, o, kita vertus, dubliuojant šių įstaigų funkcijas, nenumatant jų veiklos koordinavimo, darnios sistemos ir jos veiklą užtikrinančių sąlygų sukūrimo.
Straipsnyje bandoma išdėstyti nuomonę dėl ekspertinių, taip pat ir mokslinių bei privačių įstaigų, veiklos suderinimo ir plėtojimo remiantis mokslu bei atsižvelgiant į pagrindinę teisinės sistemos reformos nuostatą: teisinė sistema pertvarkoma pirmiausia rūpinantis kuo veiksmingesne Lietuvos žmonių teisių apsauga, nustatant reformos prioritetus, teisines institucijas reformuojant tolygiau, nedubliuojant jų funkcijų, išvengiant žinybinio požiūrio, atsirandančio tada, kai institucijos reformuoja pačios save, o ne koordinuojant jų veiklą.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195