Nelaimingo atsitikimo įvykio vietos apžiūros ypatumai prieš skiriant darbų saugos techninę ekspertizę

Lionginas Radzevičius

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjami teisėsaugos institucijų pareigūnų atliekamų nelaimingų atsitikimų tyrimo klausimai, susijæ su pradinių duomenų, reikalingų darbø saugos ekspertizei atlikti, įvykio vietoje surinkimu ir įvykio vietos apžiūros ypatumais.
Aptariama nelaimingo atsitikimo, susijusio su darbuotojo darbiniais santykiais, nusistovėjusi tyrimo schema ir darbų saugos techninės ekspertizės rezultatų priklausomybė nuo įvykio vietos apžiūros metu tiesiogiai įvykio vietoje surinktų ir užfiksuotų duomenų apie įvykį kokybės.
Iškeltos Lietuvos teismo ekspertizės instituto darbų saugos ekspertų praktinės ekspertinės veiklos problemos. Pabrėžiama, kad darbo aplinkos pavojingų ir kenksmingų veiksnių ryšį su darbuotojo sužalojimu ir įtaką nelaimingam atsitikimui objektyviai galima nustatyti ir apibrėžti tik atlikus ekspertinį tyrimą.
Analizuojamas įvykio vietos aplinkos tyrimas erdvės ir laiko atžvilgiu. Pabrėžiama, kad vienas iš pagrindiniø apžiūros taktikos elementø yra apžiūros nuoseklumas. Įvykio vietos tyrimą erdvės atžvilgiu rekomenduojama atlikti dviem stadijomis: statine ir dinamine. Tiriant įvykio vietą statinėje stadijoje patariama taikyti išcentrinį ir įcentrinį apžiūros būdus.
Pateikta nelaimingų atsitikimų klasifikacija pagal įvykio vyksmą.
Pabrėžiama, kad ekspertas turi gauti pakankamai duomenų apie įvykį, kad būtų galima sudaryti nelaimingo atsitikimo “priežasčių medį” ir atlikus ekspertinius tyrimus būtų galima vienareikšmiškai nustatyti nelaimingo atsitikimui priežastis.
Pabrėžiamas “priežasčių medžio” principo taikymo veiksmingumas nelaimingo atsitikimo įvykį vertinant juridiniu aspektu.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195