plugins.themes.bootstrap3.article.main66068c69c2e82

Dmitriy Šestakov

Santrauka

Teisinėms normoms būdingas tam tikras organizuojamasis poveikis. Jis šiandieninėje krizės apimtoje Rusijoje pereinamojo laikotarpio sąlygomis ypač svarbus neaktyviems, prie komandų pri-pratusiems piliečiams. Kriminologiniai įstatymai (įstatymai ir kiti teisiniai aktai, sudarantys nusi-kalstamumo kontrolės juridinį pagrindą) gali būti suskirstyti į baudžiamuosius įstatymus, apibrėžian-čius baudžiamosios teisės normas, ir kriminologinius įstatymus siaurąja prasme. Jie reglamentuoja nusikalstamumo prevenciją, tačiau nenumato baudžiamosios bausmės taikymo ir kitų baudžiamosios represijos priemonių.
Kriminologinius įstatymus sudaro 6 teisinių normų grupės, reglamentuojančios: 1) kriminologinę politiką; 2) baudžiamojo gyventojų kontingento resocializaciją; 3) nepilnamečių ir jaunų žmonių nusikalstamumo prevenciją; 4) viktimologinę nusikaltimų prevenciją ir socialinę pagalbą aukoms (viktimologiniai įstatymai); 5) socialinės nusikalstamumo kontrolės subjektų veiklą; 6) finansinės veiklos ir tokių prekių kaip narkotikai, ginklai ir amunicija, kultūrinės ir istorinės vertybės, valiuta ir kt., kurios ypač dažnai tampa nusikaltimų objektais, apyvartos kontrolę.
Rusijoje būtina pakeisti Baudžiamojo kodekso principus ir bausmės tikslus. Labai svarbu aukai atlyginti padarytą žalą ir apsaugoti nusikaltusį asmenį, kad nepadarytų daugiau nusikaltimų.
Svarbu priimti bazinius socialinės nusikalstamumo kontrolės įstatymus ir susisteminti, patobulinti (o geriausia – kodifikuoti) kriminologinius įstatymus. Šiam tikslui pasiekti būtina priimti kitus įstatymus (reglamentuojančius prievartos šeimoje kontrolę ir nepilnamečių nusikalstamumą).

plugins.themes.bootstrap3.article.details66068c69c7254

Skyrius
Mokslo straipsnis