Policijos mokymo koncepcijų reikalavimai besivystančioje Europoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main6623a2a7d6f4e
Santrauka
Analizuoti policininkų rengimo reikalavimus besivienijančioje Europoje – visų pirma reiškia būtinybę pagrįsti tokias koncepcijas, kurios peržengia nacionalinių valstybių ribas. Iškyla klausimas, pavyzdžiui, ar yra ir ar turi būti pritariama bendriems Europos policijos rengimo vakaruose ir rytuose
principams bei kaip ši samprata galėtų būti vertinama atsižvelgus į regiono saugumą, Europos vals-tybių policijų raidą, skirtingą policijos etiką ir kultūrą, multikultūrinius aspektus ir pastebimas raidos kryptis. Kokius ši įvairovė gali sukelti padarinius ir kaip ji turi įtakos bendram Europos policijos profesijos suvokimui? Atsakyti į šiuos klausimus būtų galima paanalizavus policijos rengimo Europoje pagrindus.
Sėkmingas Europos šalių policijos bendradarbiavimas priklauso ne tik nuo faktiškų ir teisinių veiksnių visumos, bet ir nuo policijos atliekamų uždavinių svarbos suvokimo. Labai svarbus ir kuo didesnis piliečių pasitikėjimas policijos darbu. Visų pirma kalbama apie požiūrius, vertinimus ir da-lykinę kompetenciją, todėl pirmiausia pabrėžiami policijos rengimo programų reikalavimai. Interna-cionalizavus daugelio sričių policijos darbą, reikės aukštesnės policijos kvalifikacijos.
Policijos veiksmai atsispindi tautos ir valstybės politinę kultūrą. Piliečių viltis ir lūkesčius savo elgesiu ypač simbolizuoja uniformuotas pareigūnas. Tai visų pirma būdinga jaunoms reformų pa-liestoms Rytų Europos valstybėms. Policija vis dažniau tampa dabartinės politinės kultūros atstovu ir indikatoriumi. Visose Europos demokratijose politinė kultūra glaudžiai siejama su policijos kultūra.
Policijos rengimo koncepcijos pagrindas turi būti humaniška politika, paremta Europos integ-racijos, taikos, dorovės ir švietimo siekiais. Tai ir yra politinių institucijų tikslai, o kartu ir sėkmingos policijos veiklos Europoje pagrindas.
Policijos rengimo principai turi atspindėti ir visuomenės bei ekonomikos raidos kryptis Euro-poje.
Policijos rengimo tikslas neturėtų būti vien perteikti žinias. Svarbu ne tik suteikti profesinę kva-lifikaciją, bet ir ugdyti asmeninį bei socialinį požiūrį. Mokymas turi prisidėti prie europinės vienybės, galinčios egzistuoti šalia glaudžių nacionalinių ir regioninių ryšių, plėtojimo.
Didžiausią įtaką rengiant teisinės valstybės policiją turi ne tik valstybės nurodyti principai, bet ir asmeninis kiekvieno policijos pareigūno pasirengimas lavinti savo asmenybę. Svarbiausios polici-ninko savybės turėtų būti sąžiningumas ir taktiškumas, sugebėjimas neprarasti savitvardos net streso sąlygomis, bičiuliškas kolegialumas, bet ne bendrininkavimas, profesinis korektiškumas, bet ne įtei-sintas paviršutiniškumas, sveikos ambicijos, bet ne garbės troškimas ar karjerizmas, taip pat drąsa ir atsidavimas, bet ne nutrūktgalviškumas.
principams bei kaip ši samprata galėtų būti vertinama atsižvelgus į regiono saugumą, Europos vals-tybių policijų raidą, skirtingą policijos etiką ir kultūrą, multikultūrinius aspektus ir pastebimas raidos kryptis. Kokius ši įvairovė gali sukelti padarinius ir kaip ji turi įtakos bendram Europos policijos profesijos suvokimui? Atsakyti į šiuos klausimus būtų galima paanalizavus policijos rengimo Europoje pagrindus.
Sėkmingas Europos šalių policijos bendradarbiavimas priklauso ne tik nuo faktiškų ir teisinių veiksnių visumos, bet ir nuo policijos atliekamų uždavinių svarbos suvokimo. Labai svarbus ir kuo didesnis piliečių pasitikėjimas policijos darbu. Visų pirma kalbama apie požiūrius, vertinimus ir da-lykinę kompetenciją, todėl pirmiausia pabrėžiami policijos rengimo programų reikalavimai. Interna-cionalizavus daugelio sričių policijos darbą, reikės aukštesnės policijos kvalifikacijos.
Policijos veiksmai atsispindi tautos ir valstybės politinę kultūrą. Piliečių viltis ir lūkesčius savo elgesiu ypač simbolizuoja uniformuotas pareigūnas. Tai visų pirma būdinga jaunoms reformų pa-liestoms Rytų Europos valstybėms. Policija vis dažniau tampa dabartinės politinės kultūros atstovu ir indikatoriumi. Visose Europos demokratijose politinė kultūra glaudžiai siejama su policijos kultūra.
Policijos rengimo koncepcijos pagrindas turi būti humaniška politika, paremta Europos integ-racijos, taikos, dorovės ir švietimo siekiais. Tai ir yra politinių institucijų tikslai, o kartu ir sėkmingos policijos veiklos Europoje pagrindas.
Policijos rengimo principai turi atspindėti ir visuomenės bei ekonomikos raidos kryptis Euro-poje.
Policijos rengimo tikslas neturėtų būti vien perteikti žinias. Svarbu ne tik suteikti profesinę kva-lifikaciją, bet ir ugdyti asmeninį bei socialinį požiūrį. Mokymas turi prisidėti prie europinės vienybės, galinčios egzistuoti šalia glaudžių nacionalinių ir regioninių ryšių, plėtojimo.
Didžiausią įtaką rengiant teisinės valstybės policiją turi ne tik valstybės nurodyti principai, bet ir asmeninis kiekvieno policijos pareigūno pasirengimas lavinti savo asmenybę. Svarbiausios polici-ninko savybės turėtų būti sąžiningumas ir taktiškumas, sugebėjimas neprarasti savitvardos net streso sąlygomis, bičiuliškas kolegialumas, bet ne bendrininkavimas, profesinis korektiškumas, bet ne įtei-sintas paviršutiniškumas, sveikos ambicijos, bet ne garbės troškimas ar karjerizmas, taip pat drąsa ir atsidavimas, bet ne nutrūktgalviškumas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6623a2a7da247
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
