Specialių žinių panaudojimo perspektyvos atliekant procesinius veiksmus

Janina Juškevičiūtė

Santrauka


Viena iš prioritetinių nusikaltimų tyrimo krypčių – specialių žinių panaudojimas.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja šias specialių žinių panaudojimo formas: specialisto dalyvavimą tardymo veiksmuose, specialisto išvadą, ekspertizę ir reviziją.
Daugelio šalių baudžiamojo proceso kodeksai numato tik vieną specialių žinių panaudojimo formą – ekspertizę. Naujajame Lietuvos baudžiamojo proceso kodekse siūloma reglamentuoti šias specialių žinių panaudojimo formas: ekspertizę ir specialisto dalyvavimą tardymo veiksmuose.
Specialių žinių panaudojimo perspektyvas galima būtų suskirstyti į tokias grupes: įstatymų tobulinimas, organizacinių klausimų sprendimas, specialistų rengimas ir jų kvalifikacijos kėlimas, techninės bazės tobulinimas.
Kriminalistus technikus ir ekspertus siūloma rengti Lietuvos teisės akademijoje. Tokį pasirinkimą lemia šie svarbūs dalykai: pirma, kriminalistai technikai dirba policijoje, kuriai specialistus rengia Akademija; antra, čia gerai įrengta šiuolaikinė mokymo bazė, sukauptas materialinis ir intelektualinis potencialas.
Šiuo metu Lietuvoje nėra įstatymų, kurie reguliuotų neekspertinių įstaigų, atliekančių ekspertizes, veiklą, numatytų licencijų, suteikiančių teisę asmenims daryti ekspertizes, išdavimą. Tuo turėtų rūpintis prie Vyriausybės įsteigta Valstybinė koordinacinė taryba ekspertizės klausimams. Ji privalėtų koordinuoti visų ekspertinių įstaigų veiklą, išduoti licencijas ekspertams, organizuoti mokslinę metodinę veiklą.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195