plugins.themes.bootstrap3.article.main662b9cd52d5f7

Jörg Arnold

Santrauka

Lietuvos baudžiamojo kodekso projekto Bendrosios dalies norminiai pagrindai ir principai nagrinėjami teisiniu požiūriu lyginant juos su Vokietijos baudžiamąja teise. Plėtojant Vokietijos baudžiamąją teisę (taip pat ir baudžiamojo proceso), atsižvelgiama į teisinės valstybės principus. Ji tradiciškai siejasi su ankstyvojo liberalizmo valstybės nuostatomis, pagrįstomis logine teise. Bau-džiamosios teisės raida Vokietijoje vis dėlto konfrontuoja, viena vertus, su šia logine, arba laisvąja, baudžiamąja teise, kita vertus, su baudžiamąja teise, paversta prevencijos instrumentu. Ryškiausia to išraiška yra vadinamasis “didžiojo slapto pasiklausymo” įvedimas, dėl ko labai apribojama pagrin-dinė – buto neliečiamybės – teisė. Dabar valstybės institucijoms leista klausytis pokalbių, vykstančių privačiuose butuose. Tai viena iš kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių. Prieš pasikeičiant šiai teisinės valstybės sampratai Vokietijoje, keliamas klausimas dėl teisinės valstybės sampratos naujojoje Lietuvos Konstitucijoje. Kuriant laisvos teisinės Lietuvos valstybės baudžiamąją teisę, reikia atsižvelgti į socializmo pamokas bei reaguoti į naujo pobūdžio šuoliškai didėjantį nusikalstamumą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes lyginami Vokietijos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos bau-džiamojo kodekso projekto principai: baudžiamųjų įstatymų leidybos tikslai (čia diskutuojama dėl “pavojingos visuomenei veikos” sąvokos); įstatymo veikimo atgaline data uždraudimas; analogijų draudimas; apkaltos baudžiamoji teisė ir nusikaltimo bei nusikaltėlio baudžiamosios teisės klausimai. Kiti esminiai klausimai nagrinėjami teisiškai lyginant: pasikėsinimas padaryti nusikaltimą ir padarytas nusikaltimas; būtinoji gintis ir nepaprastoji padėtis ir t.t.
Autorius daro išvadą, kad nepaisant nusikalstamumo augimo tendencijų negalima atsisakyti laisvos teisinės valstybės modelių.

plugins.themes.bootstrap3.article.details662b9cd531192

Skyrius
Mokslo straipsnis