Europos žmogaus teisių apsaugos sistemos pasiekimai ir ribos

Santrauka

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos stebimas tolygus žmogaus teisių apsaugos sistemos stiprėjimas materialiuoju ir formaliuoju aspektais. Ši pažanga yra susijusi su šių teisių subjektyvizacija ir jų įtvirtinimu teisinėje sistemoje. Tačiau šis proveržis susiduria su svarbiais ribojimais: kai kurios teisės vis dar nėra pakankamai apsaugotos, o praktikoje apsaugos mechanizmai kartais turi ydingą poveikį. Dialogas tarp teisėjų taip pat yra ribotas, tad vis dar yra reikalinga rasti mechanizmą, kad būtų išvengta vienas kitam prieštaraujančių sprendimų priėmimo.