Teisė į religinį švietimą Lietuvoje

Birutė Pranevičienė, Agnė Margevičiūtė

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos teisės į religinį švietimą prielaidos privalomojo pradinio ir vidurinio ugdymo proceso metu Lietuvoje. Teisė į religinį švietimą kyla iš susijusių pagrindinių teisių, tokių, kaip minties, tikėjimo ir religijos laisvė, teisė laisvai pasirinkti bet kurią religiją ar tikėjimą, teisė auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, teisė ir pareiga mokytis iki 16 metų, teisė gauti informaciją ir kt. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje analizuojamos konstitucinės teisės į minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę esmė bei su religijos laisve susijusi teisė į religinį švietimą. Pristatoma tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, susijusių su religijos laisve ir vaiko teisių apsauga, sisteminė analizė. Valstybėms keliamas uždavinys užtikrinti vaikų ugdymą, atsižvelgiant į tėvų įsitikinimus ir vaikų poreikius. Dėl globalizacijos procesų visuomenė tampa kultūriškai nevielytė, todėl valstybėms tenka sudėtingas uždavinys vienodai užtikrinti skirtingus, su religiniu švietimu susijusius, visuomenės narių interesus.

Raktiniai žodžiai


žmogaus teisės; teisė į mokymąsi; teisė į religijos laisvę; teisė į religinį mokymą

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195