plugins.themes.bootstrap3.article.main6606b5fb024e5

Justinas Sigitas Pečkaitis

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos baudžiamojo įstatymo normos, nustatančios atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, daugiausia dėmesio skiriant kaltės formos ir jos turinio nustatymo klausimams. Naujojo 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas arba BK) 16 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo baudžiamas už nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Toks atvejis Baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje, nustačiusiame atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, nebuvo nustatytas, o tai ir sudarė prielaidą nukrypti nuo anksčiau susiformavusios vienodos teismų praktikos, pagal kurią šiam nusikaltimui buvo būdinga neatsargi kaltės forma. Tik 2009 m. spalio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje padaryta išvada, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos tame straipsnyje numatytos veikos gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Taigi Plenarinė sesija identifikavo baudžiamojo įstatymo spragą ir sudarė prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai. Pašalinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo identifikuotą spragą gali tik įstatymo leidėjas. Autorius teikia konkrečius pasiūlymus dėl BK 223 straipsnio pakeitimų.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6606b5fb0544c

Skyrius
Mokslo straipsnis