SMURTO PRIEŠ MOTERIS PREVENCIJA: NACIONALINĖS TEISĖS SPRAGOS

Laima Vaigė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjamos nacionalinės teisės spragos, nustatant bendrąsias prevencijos priemones, skirtas mažinti smurtą prieš moteris visuomenėje, ir užkertant kelią pakartotiniam smurtui. Nacionalinis teisinis reglamentavimas yra vertinamas atitikties tarptautinei teisei aspektu. Išskiriamos bendrosios prevencijos spragos: nepaisant rezonansinių bylų, nei įstatymuose, nei programose šiuo metu nebėra esminio tikslo mažinti smurtą prieš moteris ir mergaites visuomenėje ir tą atspindinčių tikslinių prevencijos priemonių. Neįtraukiami svarbūs prevencijai švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriai, nors valstybės turi pozityvią pareigą užkirsti kelią smurtui mokyklose, todėl šių sektorių įsitraukimas yra labai svarbus prevencijai . Trūksta ir sąsajų su tarptautine teise bei esminio smurto priežasties suvokimo – t. y. tikslo mažinti moterų ir vyrų nelygybę, kuri ir nulemia smurto prieš moteris epidemiją pasauliniu mastu. Išskiriamos ir pakartotinio smurto prevencijos spragos bei rekomenduojama apsaugos priemonių reforma, kuri leistų taikyti šias priemones ne tik nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Rekomenduojamos skirtingų rūšių ir ilgiau veikiančios apsaugos priemonės. Taip pat rekomenduotina ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei šalinimo, kuri yra esminis regioninės teisės aktas, įtvirtinantis bendrąsias valstybių pareigas užkirsti kelią smurtui ir numatantis išsamias prevencijos priemones.

Raktiniai žodžiai


smurtas prieš moteris, smurtas artimoje aplinkoje, prevencijos priemonės, apsaugos priemonės, pakartotinio smurto prevencija, Stambulo Konvencija.

Pilnas tekstas:

PDF


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-16-23-1-06

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195