BAUSMIŲ NEIŠVENGIAMUMAS – LIETUVOS ATVEJIS

Alfredas Kiškis

Santrauka


Tikslas. Kai mes svarstome išteklių skyrimo baudžiamojo teisingumo sistemai ir nusikalstamumo prevencijai klausimus, mums aktualu yra įvertinti, kokią dalį nusikalstamų veikų (tiksliau, jas padariusių asmenų) baudžiamojo teisingumo sistema veikia realiomis bausmėmis ir kokią dalį nusikalstamų veikų padarę asmenys lieka nenubausti.
Metodai. Šiame straipsnyje nagrinėjami kriminalinės viktimizacijos tyrimų (gyventojų apklausų) duomenys, vertinamas jais apskaičiuotas nusikalstamumo lygis ir praneštų veikų policijai lygis, nagrinėjamas registruoto nusikalstamumo lygis ir ištirtų nusikalstamų veikų dalis, pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtų nusikalstamų veikų skaičius bei dalis nusikalstamų veikų, už kurias teismai paskyrė realias bausmes. Tiriamos dvylikos rūšių nusikalstamos veikos.
Rezultatai. Nustatyta, kad priklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšies neišvengė bausmės asmenys, kurie padarė nuo 0,01 iki 13 procentų nusikalstamų veikų 2011 metais Lietuvoje.
Išvados. Baudžiamojo teisingumo sistema visu savo pajėgumu realiai pasiekia labai mažą dalį nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Tai pagrindžia didesnį nusikalstamumo prevencijos vaidmenį sprendžiant nusikalstamumo problemą, lyginant su bausmėmis. Į tai turi būti atsižvelgiama skirstant išteklius baudžiamojo teisingumo sistemai ir nusikalstamumo prevencijai.

Raktiniai žodžiai


nusikalstamumas, nusikalstamos veikos, bausmės, nenubaustas, bausmių išvengimas, viktimizacijos tyrimas

Pilnas tekstas:

PDF (English)


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-16-23-2-10

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195