KONSTITUCINIS TAPATUMAS: SĄVOKOS VARTOJIMO PRASMINGUMO KLAUSIMAS

Egidijus Jarašiūnas

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjamos konstitucinio tapatumo sąvokos vartojimo konstitucinėje jurisprudencijoje prasmingumo problemos. Šios sąvokos iškilimas didžiąja dalimi siejamas su nacionalinės konstitucijos ir ES teisės sąveika, taip pat konstitucijos pataisų konstitucingumo kontrole. Straipsnyje bus nagrinėjami tokie klausimai: konstitucinės tapatybės samprata, konstitucinis tapatumas ir „persidengiančios” ar giminingos sąvokos (suprakonstitucingumas, nacionalinis tapatumas, suverenitetas), konstitucinės tapatybės funkcijos, sąvokos vartojimo konstitucinėje jurisprudencijoje „pridėtinė vertė“. Konstitucinio tapatumo gynyba siekiama apsaugoti konstitucinės sistemos esmę išreiškiančias vertybes ir principus, sudarančius neliečiamą jos tapatybinį branduolį. Ši kategorija laikytina ir svarbiu tarpsisteminės pusiausvyros tarp nacionalinės ir ES teisinių sistemų užtikrinimo elementu.

Raktiniai žodžiai


konstitucinė jurisprudencija, konstitucinis tapatumas, konstitucinio tapatumo funkcijos, tapsisteminiai santykiai.

Pilnas tekstas:

PDF


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-19-26-1-01

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195