DARBO SANTYKIAMS SU UŽSIENIO ELEMENTU TAIKYTINOS TEISĖS NUSTATYMO KRITERIJAI PAGAL „ROMA I“ REGLAMENTĄ

Justinas Usonis, Augustina Martinėlytė

Santrauka


Darbe analizuojamos kolizinės taisyklės, numatančios individualioms darbo sutartims taikytiną teisę pagal 2009 m. gruodžio 17 d. įsigaliojusį „Roma I“ reglamentą (toliau – Reglamentas), pakeitusį 1980 m. birželio 19 d. priimtą Romos konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės.
Darbe aptariama individualioms darbo sutartims taikytina teisė, kai šalys dėl to nėra išreiškusios savo valios. Aptariami įprastinės darbuotojo darbo vietos ir darbuotoją įdarbinusio verslo vietos kriterijai, netaikymo sąlyga bei situacijos, kai darbuotojai kitose valstybėse dirba laikinai. Dėmesys atkreipiamas į tarptautinio pobūdžio darbą dirbančius mobiliuosius transporto darbuotojus – jūrininkus, orlaivių palydovus. Darbe prieinama prie pagrindinių išvadų, jog Reglamente įtvirtintas įprastinės darbo vietos kriterijus leidžia įprastinę darbo vietą nustatyti ir tiems darbuotojams, kurie nuolatos dirba ne vienoje valstybėje; reglamentas neįtvirtina laivo vėliavos principo; šalys gali pasirinkti sutarčiai taikyti bet kurios valstybės teisę, tačiau individualių darbo sutarčių atžvilgiu darbuotojui taikoma didesnė apsauga, todėl jis gali naudotis visų imperatyvių nuostatų apsauga tos teisės, kuri yra objektyviai taikytina pagal reglamentą.

Raktiniai žodžiai


individualiems darbo santykiams taikytina teisė, darbo santykiai su užsienio elementu.

Pilnas tekstas:

PDF


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-20-27-1-11

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195