Atstovo įgaliojimų viršijimas – teorija ir praktika

Agnė Tikniūtė

Santrauka


Straipsnyje aptariamas atstovui suteiktų įgaliojimų apimties klausimas, numanomo ir tariamo atstovavimo atvejai, atstovaujamojo teisė riboti numanomus įgaliojimus bei atstovo teisė viršyti įgaliojimus esant specialioms sąlygoms. Daromos išvados, kad nors pagal bendrą atstovavimo taisyklę atstovaujamasis yra įpareigojamas tik tais atstovo veiksmais, kurie neperžengia jo įgaliojimų ribų, šiuolaikinis teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, kad tokia siaura atstovo įgaliojimų samprata yra greičiau teorinis modelis nei realybė. Egzistuoja nemažai atvejų, kai atstovo veiksmai, atlikti be įgaliojimo arba jį viršijus, sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam – tai tariamo atstovavimo atvejis, numanomų įgaliojimų, platesnių nei realus įgaliojimas, realizavimas ir atstovo teisė viršyti atstovaujamojo suteiktus įgaliojimus, kai tai yra būtina ginant atstovaujamojo interesus ir nėra galimybės sužinoti atstovaujamojo valios.

Raktiniai žodžiai


sutartinis atstovavimas; numanomas atstovavimas; tariamas atstovavimas; įgaliojimų apimtis

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195