Nusikalstamumo prevencijos programų rengimo Lietuvoje tyrimas

Alfredas Kiškis, Aušra Kuodytė

Santrauka


Nusikalstamumo prevencijos programų įgyvendinimo rezultatai labai priklauso nuo jų parengimo kokybės. Straipsnyje pristatomas keturiasdešimt devynių nacionalinių nusikalstamumo prevencijos programų, parengtų 1993–2010 metais Lietuvoje, tyrimas. Nagrinėjama, kiek jos atitinka tokių programų rengimo principus ir metodinius reikalavimus. Skiriami šešiolika programų rengimo kriterijų. Straipsnyje įvertinama programų atitiktis šiems kriterijams, nagrinėjama, kaip ši atitiktis kinta laikui bėgant, atskleidžiami nusikalstamumo prevencijos programų Lietuvoje rengimo trūkumai ir pateikiami siūlymai dėl programų rengimo gerinimo. Nustatyta, kad tik 20 (41 proc.) tirtų nusikalstamumo prevencijos programų atitinka pusei ir daugiau išnagrinėtų kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant nekokybiškai parengtas nusikalstamumo prevencijos programas neracionaliai panaudojami jų įgyvendinimui skiriami ištekliai, siūloma parengti ir patvirtinti ne rekomendacinio, bet privalomojo pobūdžio bendrą nusikalstamumo prevencijos programų rengimo metodiką, kuri būtų privaloma visiems, rengiantiems programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Raktiniai žodžiai


nusikalstamumo prevencija; nusikalstamumo prevencijos programos; programų rengimas; metodiniai reikalavimai

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195