Europos Sąjungos teisės sistemos plėtra po Lisabonos sutarties: sąlygos, iššūkiai ir perspektyvos (straipsnis vokiečių kalba)

Thomas von Danwitz

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos Europos Sąjungos teisės sistemos sąlygos, iššūkiai bei perspektyvos po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Pirmiausia aptariami tokie konstituciniai principai, kaip teisės viršenybė, tiesioginis veikimas bei nuoseklus Europos Sąjungos teisės sistemos aiškinimas, taip pat gilinamasi į Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo santykius, visų pirma pabrėžiant preliminarios procedūros svarbą (EEB 267 straipsnis). Be to, analizuojamos Europos Sąjungos teisės sistemos charakteristikos, pavyzdžiui, nacionalinių teisinių sistemų integracija. Akcentuojama, kad Europos Sąjungos teisės sistema yra priklausoma nuo visų 27 valstybių narių veiksmų. Be to, aptariama norminė Europos Sąjungos teisės aktų leidybos kokybė bei būtinybė demokratiškai įteisinti Europos Sąjungos teisę. Kaip parodė finansinė krizė, Europos Sąjunga yra geriau pasirengusi efektyviai įgyvendinti reguliavimo užduotį nei bet kuri pavienė Valstybė narė. Autorius straipsnyje analizuoja Europos Sąjungos pilietybės, nediskriminavimo, Pagrindinių teisių chartijos raidą ir vertikalų kompetencijų pasiskirstymą tarp Europos Sąjungos ir Valstybių narių, įskaitant paaiškinimus, susijusius su subsidiarumo reikalavimais bei jų teismine kontrole. Be to, aptariami Europos Sąjungos institucijoms kylantys iššūkiai.

Raktiniai žodžiai


Europos Sąjungos teisės sistema; Lisabonos sutartis; Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195