1992 m. birželio 14 d. referendumas Dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo konstitucinėje genezėje

Juozas Žilys

Santrauka


Straipsnyje siekiama atskleisti pagrindinius teisinius ir politinius veiksnius, kurie suponavo 1992 m. birželio 14 d. referendumo dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir žalos Lietuvai atlyginimo organizavimo ir pravedimo prielaidas. Konstatuojama, kad esminis veiksnys buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nuostatos dėl okupacinių ginkluotųjų pajėgų statuso ir kryptingo siekio garantuoti Lietuvos valstybės suverenitetą visoje jos teritorijoje bei konstitucinį saugumą. Kita aplinkybė, kuria rėmėsi referendumo organizatoriai, buvo Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos tautų, parlamentų ir vyriausybių pozicijos, kuriomis siekta derybų būdu užtikrinti kuo spartesnį kitos valstybės karinių dalinių grąžinimą į Rusijos teritorijoje esančias dislokacijos vietas. Retrospektyviai žvelgiant į 1991–1992 m. Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politikos reiškinius ir faktus, negalima nepastebėti, kad derybos su SSRS, o vėliau – su Rusijos Federacija vyko sudėtingoje politinėje aplinkoje. Lietuvai siekiant derybinio dinamizmo, kita šalis rasdavo įvairių pretekstų stabdyti dinamiškus veiksmus ir taip atitolinti pozityvius susitarimus.

Raktiniai žodžiai


Konstitucija; konstitucinis procesas; referendumas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195