Baudžiamojo proceso siekis – tiesa (straipsnis anglų kalba)

Tomas Rudzkis, Artūras Panomariovas

Santrauka


Lietuvoje vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog Lietuvos baudžiamajame procese tiesos nustatymas, jos paieška yra tam tikra iliuzija, kurios nereikia nustatinėti, ieškoti, o užtenka pasitenkinti formaliąja (teisine) tiesa. Tiesos supratimas yra priskiriamas prie subjektyviojo, o ne praktinio pažinimo galimybių. Tai reiškia, jog absoliuti tiesa kaip materialus objektas negali būti pažinta, ji yra tik atitinkamų aplinkybių požymis, žinojimo savybė. Baudžiamąją procesinę veiklą vykdantys asmenys (įskaitant ir teismą) yra procesinės formos tarnai, o kartu ir įkaitai, todėl jie yra nepajėgūs priartėti prie objektyvios, absoliučios tiesos ir turėtų tenkintis formaliąja (teisine) tiesa. Formalioji (teisinė) tiesa – iš formalaus prado kilusi konstrukcija, kurią taikant teisingumas yra suvedamas į tam tikrą formą, taigi justicija yra ne kas kita, kaip savotiškas formalumas, nes ji pasitenkina ne nuodugniu praeityje padarytų nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių aiškinimusi, o, geriausiu atveju, paviršiniu tokių aplinkybių tyrimu ar nagrinėjimu. Baudžiamajame procese formaliąja tiesa laikytinos tokios žinios, išvados apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios, nors ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos pažinimo aplinkybes, tačiau šių aplinkybių pažinimo lygis neatitinka išsamaus, visapusiško tų aplinkybių pažinimo kriterijaus. Formaliosios tiesos atveju padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pažinimo lygis yra labiau tikėtinas nei tikras. Ši pozicija yra kritikuotina.

Raktiniai žodžiai


baudžiamasis procesas; tiesa

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195