Konstitucijos preambulė – raktas konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti

Milda Vainiutė

Santrauka


Konstituciją, kaip aukščiausios teisinės galios aktą, sudaro tam tikros standartinės struktūrinės dalys: preambulė, pagrindinė dalis, baigiamosios, pereinamosios arba papildomosios nuostatos, kartais priedai. Preambulė, kaip įvadinė konstitucijos dalis, yra labai svarbi konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti. Siekiant šį teiginį pagrįsti, pirmojoje straipsnio dalyje glaustai apžvelgiamos Lietuvos konstitucijų, priimtų 1918–1940 m., preambulės, taip pat 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė. Antrojoje dalyje nagrinėjamos kitų šalių – 1787 m. Jungtinių Valstijų Konstitucijos, 1949 m. Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinio Įstatymo, 1958 m. Prancūzijos Respublikos Konstitucijos ir keleto Vidurio ir Rytų Europos valstybių (1992 m. Estijos Respublikos, 1992 m. Čekijos Respublikos ir 1997 m. Lenkijos Respublikos) konstitucijų preambulės. Remiantis atlikta apžvalga, konstatuojama, kad konstitucijų preambulėse pirmiausia atsispindi konstitucijų priėmimo aplinkybės, sąlygos, tikslai ir motyvai, vertybės, kurių siekiama, ir kt. Straipsnyje taip pat akcentuojama preambulių ne tik politinė ir ideologinė, bet ir teisinė reikšmė.

Raktiniai žodžiai


konstitucija; struktūra; įvadinė dalis; preambulė

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195