Turtiniai kompleksai: teoriniai aspektai

Asta Jakutytė-Sungailienė

Santrauka


Lietuvoje iki 2000 m. Civilinio kodekso priėmimo ir įsigaliojimo galiojęs 1964 m.CK išvis nereglamentavo civilinių teisių objektų, todėl 2000 m. CK I knygos III dalies V skyrius laikytina viena iš reikšmingesnių naujovių. Teisėje turtinis kompleksas suprantamas kaip visuma bendra paskirtimi pasižyminčių civilinių teisių objektų, kurie laikomi vientisu objektu ir turi turtinę vertę. Šiuolaikinėje privatinės teisės doktrinoje vyraujant pliuralistinei civilinio teisinio santykio objekto teorijai, tiek civilinio teisinio santykio, tiek civilinių teisių objektu pripažįstama tai (tos gėrybės), dėl ko atsiranda teisinis santykis. Turtiniai kompleksai kaip daugialypiai civilinių teisių objektai yra sudaryti iš įvairiausių turto vienetų. Teisine prasme turtu yra laikomi tie civilinių teisių objektai, kurie turi ekonominę (objektyvią) vertę ir civilinio apyvartumo savybę, t. y. tokį objektą jo savininkas turi galimybę perleisti kitam asmeniui. Formuojant turtinius kompleksus į vieną visumą sujungiami skirtingi turto (tiek materialaus, tiek nematerialaus) vienetai, ir toks turtinių vienetų junginys yra laikomas vienu civilių teisių objektu. Tokiu būdu pozityvioji teisė, nustatanti galimybę formuoti turtinius kompleksus ir tokiems objektams dalyvauti civilinėje apyvartoje, sudaro prielaidas turto kapitalizacijai, nes turtiniai kompleksai suformuojami siekiant pridėtinės vertės.
Atsižvelgiant į tai šiame straipsnyje, siekiant atskleisti turtinių kompleksų savitumą, nagrinėjamos turtinių kompleksų atsiradimo priežastys, šio instituto genezė, egzistavimo teorinis pagrindimas bei atskiros rūšys. Dėl to šio straipsnio tyrimo objektas yra turtinių kompleksų sąvokos, juos identifikuojančių požymių ir atskirų turtinių kompleksų ypatumų analizė.
Straipsnio pabaigoje pateikiamos šios išvados: (i) turtinių kompleksų instituto įtvirtinimas pozityviojoje teisėje suteikia daugiau galimybių išnaudoti turto ekonominį potencialą kapitalizuojant turtą, nes vieno tikslo sujungti atskiri civilinių teisių objektai tampa vientisa sistema, turinčia didesnę ekonominę vertę nei šių objektų verčių paprasta aritmetinė suma; (ii) turtiniai kompleksai turi būti traktuojami kaip neribotos civilinės apyvartos objektai, nebent imperatyviosios teisės normos nurodo priešingai; (iii) esminis turtinio komplekso požymis yra tikslas, nes tik vieno tikslo sujungti atskiri civilinių teisių objektai tampa vientisa sistema, turinčia didesnę ekonominę vertę; (iv) visos teisės sistemos prie turtinių kompleksų priskiria paveldimo turto masę (palikimą), į kurią atskiri turto vienetai sujungiami tik dėl teisinio tikslo – kad visas mirusiojo fizinio asmens turtas turėtų vienodą teisinį likimą, ir jo kreditoriai taip būtų apsaugoti; (v) sudėtingiausias turtinis kompleksas yra įmonė, kuri yra „nuolat veikiantis“ turtinis kompleksas. Dėl šios priežasties į įmonės kaip turtinio komplekso sudėtį patenka ne tik materialusis turtas, bet ir turtinės teisės, išimtinės teisės bei skolos, nes tik su tokios pilnos sudėties turtiniu kompleksu galima efektyviai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą; (vi) kalbant apie kitokių turto vienetų samplaikų priskyrimą prie turtinių kompleksų, reikia atkreipti dėmesį į tai, ar tokia daiktų visuma atitinka turtinio komplekso požymius. Jei atskirų daiktų sujungimas į visumą yra pateisinamas faktinio ar teisinio tikslo, ir tokia daiktų visuma yra ekonomiškai vertingesnė nei atskiri daiktai, tuomet galima teigti, kad tai yra turtinis kompleksas; (vii) turtiniu kompleksu negali būti pripažįstamas investicinio fondo turtas, nes jam nebūdingas teisinio nedalumo požymis; (viii) kultūrinio paveldo kompleksą, kai į visumą yra sujungiami atskiri daiktai, turintys kultūros paveldo statusą, galima kvalifikuoti kaip turtinį kompleksą, nes toks sujungimas leidžia efektyviau valdyti ar perleisti tokius objektus bei turi didesnę ekonominę vertę.

Raktiniai žodžiai


civilinių teisių objektas; turtinis kompleksas; paveldimas turtas; įmonė

Pilnas tekstas:

PDF (English)


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-13-20-2-08

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195