Irano grasinimas uždaryti Ormūzo sąsiaurį: tarptautinės teisės pažeidimas?

Stefan Kirchner, Birutė M. Salinaitė

Santrauka


Greta Malakos ir Singapūro sąsiaurių, Ormūzo sąsiauris yra, be abejonės, svarbiausias kelio susiaurėjimas tarptautinėje laivyboje, nes didelė dalis pasaulinės gamybos naftos turi būti gabenama per šį pasažą, kuris yra tik kelių kilometrų pločio. Nesiliaujant ginčams dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų, Iranas grasino uždaryti Ormūzo sąsiaurį tarptautiniam gabenimui, šitaip atkirsdamas daugelį Vakarų šalių nuo svarbaus naftos importo. Šiame straipsnyje tiriamas tokio veiksmo, taip pat ir grasinimo uždaryti sąsiaurį teisėtumas. Be to, atsižvelgta į tarptautinės jūrų teisės, bendrosios tarptautinės teisės ir tarptautinės ginkluoto konflikto teisės taisykles.
Visų pirma turi būti atsakyta, ar pasažas per šituos vandenis būtų tranzitinis pasažas per sąsiaurį, ar normalus pasažas per pakrantės valstybės teritorinę jūrą. Galime daryti išvadą, kad tranzitinio pasažo režimas taikomas qua lex specialis Ormūzo sąsiaurio daliai, kuri yra įtraukta į Irano teritorinius vandenis.
Kitas klausimas, ar sutrukdymas tokiam pasažui, kaip ir grasinimas sutrukdyti tokiam pasažui, leistinas Iranui. Atsižvelgiant į tai pabrėžtas potencialus piktnaudžiavimas leistinais eismo ribojimo planais. Eismo ribojimo planai turi tam tikrą reikšmę siauruose, bet labai dažnai lankomuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Ormūzo sąsiauris. Be to, į šiuolaikinę iraniečių valstybinę praktiką buvo atkreiptas dėmesys. Viena svarstomų problemų yra reikalavimas, kad užsienio karo laivai prieš įplaukdami į teritorinę jūrą iš pakrantės valstybės gautų leidimą. Ši tvarka galėtų būti nesuderinama su teise į nekaltą pasažą pagal Jūrų teisės konvenciją ir įprastą tarptautinę teisę, kadangi nėra jokio aiškaus teisėto šaltinio, kuris numato šį reikalavimą.
Galiausiai, autoriai svarsto šį klausimą dėl paprasčiausios grėsmės uždaryti Ormūzo sąsiaurį teisėtumo, o ne, tiesą sakant, dėl sąsiaurio uždarymo. Kitų valstybių aukščiausioji valdžia gali būti paveikta tokiu mastu, kad tokie grasinimai jau pasieks tarptautinės teisės pažeidimo lygį. Prisimenant istorinius Irano-Irako karo precedentus, šie grasinimai neturi būti lengvai atmesti. Iranui būtų geriau susilaikyti nuo tokios retorikos.

Raktiniai žodžiai


tarptautinė jūrų teisė; teritorinė jūra; nekaltas pasažas; jūrų juostos; sąsiauris; aukščiausioji valdžia; Iranas; Ormūzas; Jungtiniai Arabų Emiratai; Omanas; Jungtinės Amerikos Valstijos

Pilnas tekstas:

PDF (English)


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-13-20-2-10

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195