Jurisprudencija
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence
<div> <p><img src="https://ojs.mruni.eu/ojs/public/site/images/admin/logos_hor_lt2.png" alt="" /></p> <p style="background: white; text-align: justify;"><strong>Tikslas.</strong> Mykolo Romerio universiteto leidinio „Jurisprudencija. Mokslo darbai“ pagrindinis tikslas – skatinti mokslinį dialogą tarp teisės mokslininkų ir praktikų, plėtoti modernią teisinę mintį, analizuoti Lietuvos teisės kūrimo ir taikymo problemas bei jų sprendimui reikšmingas Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktualijas, mokslinėmis idėjomis prisidėti prie nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės kūrimo ir tobulinimo.</p> <p><strong> Publikacijų pobūdis.</strong> Mokslo darbų leidinyje „Jurisprudencija“ spausdinami originalūs recenzuoti straipsniai įvairiomis teisės mokslo temomis, apimant administracinės ir administracinio proceso, baudžiamosios ir baudžiamojo proceso, civilinės ir civilinio proceso teisės, darbo ir verslo teisės, Europos Sąjungos, tarptautinės privatinės ir viešosios teisės, konstitucinės ir lyginamosios teisės, teisės filosofijos ir teorijos, teisės istorijos ir kitų teisės šakų aktualijos. Taip pat publikuojamos teismų praktikos apžvalgos, mokslinių monografijų ir kitų mokslinių leidinių recenzijos, pranešimai apie teisės mokslui reikšmingas konferencijas ir seminarus.</p> <p style="background: white; text-align: justify;"><strong> Periodiškumas. </strong>Žurnalas <em> Jurisprudencija</em> leidžiamas du kartus per metus. Moksliniai straipsniai spausdinami lietuvių kalba. Redaktorių kolegijos nutarimu straipsnį gali būti leidžiama spausdinti ir anglų kalba.</p> <p><strong>Recenzavimas.</strong> Visi moksliniai straipsniai yra recenzuojami taikant slaptąjį (double-blind) recenzavimo metodą ne mažiau kaip dviejų redaktorių kolegijos paskirtų recenzentų.</p> <p><strong>Indeksavimas.</strong> Mokslo darbų leidinys <em>Jurisprudencija </em>yra įtrauktas į EBSCO Publishing, Inc., C.E.E.O.L., DOAJ tarptautines duomenų bazes.</p> <p><strong>Leidinio partneriai.</strong> Vroclavo universitetas (Lenkija), Tomašo Gariko Masaryko universiteto Teisės fakultetas (Brno, Čekijos Respublika), Latvijos universiteto Teisės fakultetas (Ryga, Latvija), Tartu universiteto Teisės fakultetas (Estija).</p> <p><em>Tai atviros prieigos žurnalas, t.y. visas žurnalo turinys yra laisvai prieinamas ir vartotojai juo gali nemokamai naudotis. Vartotojai turi teisę skaityti, atsisiųsti, kopijuoti, spausdinti, atlikti paieškas šio žurnalo straipsniuose be papildomo leidėjo ar autoriaus sutikimo. Tai suderinta su atviros prieigos BOAI apibrėžimu. </em></p> </div>Mykolo Romerio UniversitasltJurisprudencija1392-6195<p><a href="http://creativecommons.org/licenses/by-nc-nd/3.0/deed.lt" rel="license"><img style="border-width: 0;" src="http://i.creativecommons.org/l/by-nc-nd/3.0/88x31.png" alt="Creative Commons licencija" /></a></p><p>Šiam žurnalui suteikta <a href="https://creativecommons.org/licenses/by-nc-nd/4.0/" rel="license">Creative Commons Priskyrimas<strong> - </strong>Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 </a>licencija.</p>VALSTYBĖS TARYBA M. RÖMERIO DIENORAŠČIUOSE: LŪKESČIAI IR NUSIVYLIMAI
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7882
<p>Valstybės Taryba – 1928 m. įsteigta konstitucinio teisinio statuso lygmens institucija, turėjusi Lietuvos vyriausybei teikti nuomones dėl įstatymų projektų, įstatymų projektų pasiūlymus, prižiūrėti teisės aktų teisėtumą, užsiimti teisės kodifikavimo darbais. Valstybės Taryba veikė dvylika metų. Ji buvo likviduota 1940 m. liepos 27 d. Šios institucijos archyvų likimas nežinomas. Lietuvos centriniame valstybės archyve galima rasti Valstybės Tarybos veiklos nuotrupas: kelis aiškinamuosius raštus, įstatymų projektus, rengtus Valstybės Tarybos, posėdžių fragmentus. M. Römeris skrupulingai rašė dienoraščius. Jo dienoraščiai naudingi ir Valstybės Tarybos veiklos analizės kontekste, nes teisininkas nuo 1928 m. iki 1931 m. ėjo Valstybės Tarybos nario, o vėliau – žinovo bendradarbio pareigas. Straipsnyje atskleidžiami M. Römerio darbai Valstybės Taryboje, jo mintys apie Tarybą, jos formavimą, darbo organizavimą, etiką, pačios Valstybės Tarybos darbus, įvardijamos Valstybės Tarybos nario pareigų atsisakymo priežastys.</p>
Mokslo straipsnisValstybės Taryba; teisėtumas; įstatymų projektai; aiškinamieji raštai; votum separatum; M. Römeris; dienoraščiaiViešoji teisėIeva Deviatnikovaitė
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2126228410.13165/JUR-23-30-2-01MERŲ RINKIMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE: TEISINIO REGULIAVIMO RAIDA IR NAUJAUSI JO POKYČIAI
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7883
<p>Savivaldos institucijų veiklos organizavimas yra kiekvienos demokratinės santvarkos pamatas. Todėl labai svarbu, kad šiuos klausimus reglamentuojantys teisės aktai, o pirmiausia Konstitucija ir ją atitinkantys įstatymai, nevaržytų savivaldybėms – valstybės teritorijos administraciniams vienetams – įgyvendinti tokių svarbių savivaldos principų kaip atstovaujamosios demokratijos, savarankiškumo ir veiklos laisvės, atsakomybės savivaldybės bendruomenei ir kitų.<br />Straipsnyje atskleidžiama, kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 1992 m. iki pastarojo laiko buvo pakeistos šio svarbiausio valstybės teisės akto nuostatos, susijusios su vienos iš savivaldos teisę įgyvendinančių institucijų – mero – teisiniu statusu ir vaidmeniu, taip pat pakeitimus nulėmusios priežastys. Analizuojamas ir tokių pokyčių nulemtas ordinarinis teisinis reguliavimas. Be to, pateikiamos įžvalgos dėl to, kokios šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos, autorių nuomone, yra ydingos ir kaip jos turėtų būti pakoreguotos siekiant, kad vietos savivalda būtų veiksminga ir atitiktų gyventojų bendruomenių lūkesčius.</p>
Mokslo straipsnisvietos savivalda; savivaldybė; savivaldybės taryba; savivaldybės meras; tiesioginiai rinkimaiViešoji teisėMilda VainiutėLaura Matjošaitytė
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2128530310.13165/JUR-23-30-2-02ASMENS TEISĖS ATSISAKYTI ATLIKTI KARO TARNYBĄ DĖL VIDINIŲ ĮSITIKINIMŲ REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE IR TARPTAUTINĖJE TEISĖJE
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7884
<p>Asmens teisė atsisakyti atlikti karo tarnybą dėl vidinių įsitikinimų tarptautinėje teisėje turi seną tradiciją. Tokia teisė nepriklausomos Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje yra reguliuojama alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos instituto, kuris buvo įtvirtintas 1996 m. karo prievolės įstatyme. Per daugiau nei du dešimtmečius alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos egzistavimo nacionalinėje teisėje šis institutas nesulaukė itin reikšmingų pokyčių, kurie atitiktų šiuo metu egzistuojančią tarptautinę teisę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisės aiškinimo praktiką. Atsižvelgus į tai, šiame tyrime, pasitelkus užsienio tarptautinės teisės normas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisės aiškinimo praktiką, atskleidžiamas Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normų ir nacionalinių teismų teisės aiškinimo santykis su transnacionaline asmens teise atsisakyti atlikti karo tarnybą dėl vidinių įsitikinimų. Atlikus tyrimą, daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė neatitinka tarptautinės teisės normų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos, todėl turėtų būti adaptuojama inkorporuojant gerąją tarptautinę teisės praktiką asmenų teisės atsisakyti atlikti karo tarnybą dėl vidinių įsitikinimų atžvilgiu.</p>
Mokslo straipsnisalternatyvioji tarnyba; karo tarnyba; teisė atsisakyti atlikti karo tarnybą; vidiniai įsitikinimaiTeisėkonstitucinė teisė, žmogaus teisės, administracinė teisė, Europos Sąjungos teisėTomas Proškus
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2130432110.13165/JUR-23-30-2-03SPECIALIŲJŲ ŽINIŲ VERTINIMAS ĮRODINĖJIMO PROCESE: BENDRIEJI PROCEDŪRINIAI IR MATERIALIEJI REIKALAVIMAI PAGAL BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISMŲ PRAKTIKĄ
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7885
<p>Šiame straipsnyje, daugiausia remiantis EŽTT ir kasacinės instancijos teismo jurisprudencija, diskutuojama specialiųjų žinių tyrimo ir vertinimo teismuose klausimais. Prieš pradedant nagrinėti procedūrinius ir materialiuosius reikalavimus ekspertinių tyrimų rezultatų vertinimui teisme, straipsnyje pagrindžiama pozicija, kad įrodinėjimo kontekste, kuris nagrinėjamas šiame straipsnyje, teisinės žinios nelaikomos specialiosiomis. Toliau straipsnyje analizuojami procedūriniai reikalavimai ekspertinių tyrimų vertinimui teisme, kuriems iki šiol Lietuvos doktrinoje iš esmės neskirta dėmesio. Paskutinė straipsnio dalis skiriama bendriesiems specialiųjų žinių (kaip įrodymo) turinio vertinimo reikalavimams.</p>
Mokslo straipsnisbaudžiamasis procesas; įrodymai; ekspertiniai tyrimai; specialiosios žiniosbaudžiamasis procesas, baudžiamojo proceso konstitucionalizacija, baudžiamojo proceso diferenciacija, nuotolinis baudžiamais procesas, nepilnamečių baudžiamasis procesas, diskrecinis baudžiamasis persekiojimas, asmens teisių apsauga baudžiamajame procese, įrodymaiRima Ažubalytė
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2132234410.13165/JUR-23-30-2-04TEISĖJŲ KOLEKTYVINIŲ DARBO TEISIŲ ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7886
<p>Teisėjai turi pagrindines kolektyvines teises, t. y. jie, atstovaujami tinkamai įgaliotų profesinių organizacijų, turi teisę dalyvauti socialinės partnerystės procesuose, taip pat ir teisę nustatyta tvarka inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl intereso ir teisę streikuoti. Norėdami maksimaliai jas realizuoti, teisėjai turi užsitikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl jiems siūloma atitinkamai koreguoti jau veikiančių teisėjų profesinių organizacijų įstatus arba steigti teisėjų profesinę sąjungą. Socialinės partnerystės, kurioje dalyvauja teisėjai, specifiką lemia jų teisinio statuso ypatumai. Teisėjų atstovams derinant teisėjų darbo, socialinius ir ekonominius interesus tiek, kiek jie susiję su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu, darbdaviui plačiąja prasme atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu nesusiję teisėjų interesai gali būti derinami (i) teisėjams dalyvaujant Visuotiniame teisėjų susirinkime ir konkretaus teismo, kuriame teisėjas atlieka savo pareigas, teisėjų susirinkime, (ii) tinkamai įgaliotoms teisėjų profesinėms organizacijoms derantis su Teisėjų taryba tose srityse, kuriose ši įgyvendina darbdavio plačiąja prasme atstovo pareigas. Teisėjų tarybos kompetencija, be kita ko, apima ir teisėjų darbo, socialinių ir ekonominių interesų atstovavimą, todėl jei teisėjai nori pasiekti palankiausių rezultatų, šioje srityje turėtų būti efektyvus Teisėjų tarybos ir teisėjams atstovaujančių profesinių organizacijų bendradarbiavimas.</p>
Mokslo straipsnisteisėjų teisinis statusas; socialinė partnerystė; kolektyvinės teisėjų darbo teisės; teisėjų kolektyvinis atstovavimas; teisėjų profesinės organizacijos; teisėjų teisė į streikąkolektyvinė darbo teisė, socialinė partnerystė, darbo teisės konstitucionalizacija.Rytis Krasauskas
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2134535910.13165/JUR-23-30-2-05SKIRTINGOS INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGOS NAUDOJIMOSI STRATEGIJOS IR ESMINIAI JŲ VERTINIMO IŠŠŪKIAI ES KONKURENCIJOS TEISĖJE
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7887
<p>2009 m. atliktame tyrime Europos Komisija („EK“) atkreipė dėmesį į didėjančią skirtingų intelektinės nuosavybės apsaugos naudojimosi strategijų grėsmę konkurencijai ir inovacijoms. 2016 m. atliktame tyrime EK atkreipė dėmesį į technologijų industrijoje (audiovizualinių, telekomunikacijų, skaitmeninių, kompiuterių, IT metodų ir kt. technologijų rinkose) didėjančią strateginio naudojimosi intelektinės nuosavybės apsauga tendenciją. 2021 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „dėl intelektinės nuosavybės veiksmų plano ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“, kurios pagrindu pažymėjo, kad 2016 m. atliktame tyrime įvardytos strategijos tam tikrais atvejais gali atitikti piktnaudžiavimą teisės aktų spragomis ir tai yra problema, kurią būtina spręsti. Šiame straipsnyje yra analizuojama, kas yra laikoma strateginiu naudojimusi intelektinės nuosavybės apsauga, kodėl ir kaip jis turėtų būti skiriamas nuo įprasto, kokie yra esminiai strateginio naudojimosi intelektinės nuosavybės apsauga vertinimo iššūkiai iš ES konkurencijos teisės pusės. Šiame straipsnyje dėstomos tezės aktualios vertinant technologijų ir skaitmeninėse rinkose veikiančių intelektinės nuosavybės teisių turėtojų specifinius veiksmus konkuruojant inovacijomis.</p>
Mokslo straipsniskonkurencija; paskatos diegti inovacijas; konkurencija pranašumais; strateginis naudojimasis intelektinės nuosavybės apsauga; konkurentų išlaidų didinimasintelektinės nuosavybės teisė, konkurencijos teisėPaulius Grendelis
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2136038010.13165/JUR-23-30-2-06VYKDOMOJO RAŠTO IŠDAVIMO IR SU(SI)GRĄŽINIMO PRAKTINĖS PROBLEMOS
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7889
<p>Vykdomojo rašto išdavimas yra viena iš būtinųjų sąlygų pradėti priverstinio vykdymo procesą, kadangi be vykdomojo dokumento šis procesas negali būti pradedamas. Kai ginčo šalis nevykdo teismo sprendimo gera valia (savanoriškai), kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šį sprendimą, kuris gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui priverstinai. Straipsnyje nagrinėjama, kokioms sąlygoms esant teismas turi teisę išduoti vykdomąjį raštą ir kokios problemos kyla teismų praktikoje sprendžiant šį klausimą. Straipsnyje nagrinėjama, kaip turėtų būti formuluojama sprendimo rezoliucinė dalis siekiant užtikrinti operatyvų vykdomojo rašto išdavimą, kaip suprantamas sprendimo vykdytinumas sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taip pat straipsnyje analizuojama, kokiais atvejais vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) gali būti su(si)grąžinamas užbaigus<br />vykdomąją bylą, o ne išduodamas naujas.</p>
Mokslo straipsnispriverstinis vykdymo procesas; taikos sutartis; vykdomasis raštascivilinė teisė, vykdymo procesasnemokumo teisės, vykdymo procesas, tarptautinė privatinė teisė.Remigijus JokubauskasDarius Bolzanas
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2138140210.13165/JUR-23-30-2-07LAIKINŲJŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO SĄLYGŲ ANALIZĖ NAUJAUSIOJE TEISMŲ PRAKTIKOJE
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7890
<p>Straipsnyje analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos civiliniame procese. Kalbant apie pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą, analizuojama šios sąlygos samprata, vertinama, koks teisėjo įsitikinimas būtinas norint nustatyti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat analizuojama grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip antrosios būtinosios sąlygos, samprata ir atskiriamos grėsmės ieškovo teisėms ir grėsmės teismo sprendimo faktiniam įvykdymui sąvokos. Galiausiai, vertinamas proporcingumo principo poveikis taikant laikinąsias apsaugos priemones ir analizuojama, ar proporcingumo reikalavimas gali būti laikomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, atsižvelgiant į užsienio valstybių ir negriežtosios teisės šaltinių gerąją praktiką. Analizuojama aktuali Lietuvos ir užsienio teisės doktrina, teismų praktika.</p>
Mokslo straipsnislaikinosios apsaugos priemonės; laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos; proporcingumas; civilinis procesascivilinis procesas ir tarptautinė privatinė teisėArtur Doržinkevič
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2140342010.13165/JUR-23-30-2-08ADMINISTRACINĖS JUSTICIJOS REFORMA AUSTRIJOJE: TRUMPAS PRISTATYMAS
https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/7891
<p>Austrijos administracinė justicija gimė 1867–1876 m. įsteigus Aukštąjį administracinį teismą (vok. Verwaltungsgerichtshof) ir iš esmės nesikeitė iki šių dienų. Tačiau 2012 m. po ilgai trukusių diskusijų buvo patvirtinta reforma, kurios įgyvendinimo metu įsteigti pirmosios instancijos administraciniai teismai, pakeičiant vienos instancijos administracinių teismų sistemą į dviejų instancijų sistemą. Tad, be Aukštojo administracinio teismo, pradėjo veikti du federaliniai ir devyni žemių administraciniai teismai. Šie administraciniai teismai sprendžia pirmąja, o Aukštasis administracinis teismas – apeliacine instancija. Taip pat ši reforma supaprastino instancinę procedūrą viešajame administravime. Todėl viešojo administravimo institucijos sprendimus priima pirmąja ir sykiu paskutine instancija; jų sprendimai nedelsiant gali būti apsvarstyti administracinio teismo. Vienas iš kitų reformos padarinių – panaikinta daug kvaziteisminių viešojo administravimo įstaigų, iki tol atlikusių pirmosios instancijos administracinių teismų funkciją. Šiame straipsnyje trumpai aprašomi esminiai Austrijos administracinės teisminės sistemos teisinio reguliavimo ypatumai iki reformos ir po jos. Taip pat trumpai apžvelgiama šios reformos įtaka administracinių teismų veiklai.</p>
Mokslo straipsnisadministraciniai teismai (administracinė justicija); Austrija; reforma; nepriklausomas ir nešališkas teismas; kasacija; reformatyvus bylų sprendimas; administracinė procedūraadministracinė teisėMichal Novotný
Autorių teisių (c) 2023 Jurisprudencija
2023-12-212023-12-2142143310.13165/JUR-23-30-2-09