##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Povilas Aleksandravičius

Abstract

Bronislavas Kuzmickas priklauso tai filosofų grupei, kuri, susidurdama su milžiniškomis okupacinės ideologijos kliūtimis, pajėgė atgaivinti autentišką filosofinį mąstymą Lietuvoje jau 8-ajame XX amžiaus dešimtmetyje. Vyresnė karta puikiai pamena, kokį poveikį tais niūriais laikais jai darė Bronislavo Kuzmicko parašytos monografi jos: „Laimė“, „Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija“ bei sudarytos chrestomatijos – „Grožio kontūrai“, „Gėrio kontūrai“, net šeši tomai žymiųjų „Filosofi jos istorijos chrestomatijų“. Tikra filosofija negali apimti tik socialinių struktūrų nagrinėjimą, ji negali būti traktuojama kaip politinės ideologijos argumentacijos priemonė. Filosofijos misija – giliausio žmogiškumo, jo įsisąmoninimo išlaikymas net ir pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis. Bronislavas Kuzmickas įgyvendino šią misiją, suteikdamas galimybę bent dvejoms lietuvių kartoms apmąstyti, egzistenciškai išgyventi tai, kas slepiasi po sąvokomis: grožis, gėris, laimė, netgi Dievas, nepaisant tam pačių nepalankiausių politinių sąlygų.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles