PASITIKĖJIMO VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJOMIS VEIKSNIŲ RAIŠKA: ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATVEJIS

Vilma Tubutienė, Gabrielė Norvaišaitė

Abstract


Keičiantis valdžios ir visuomenės santykiui, o kartu ir politiniam pasitikėjimui, valdymo institucijos yra priverstos ieškoti naujų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo būdų. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad politinį pasitikėjimą įtakoja daugelis vidinių ir išorinių veiksnių, tokių kaip ekonominė šalies situacija, institucijų veiklos rezultatai, socialinis kapitalas, valdžios sudėtis, žiniasklaida ir pan. Politinis pasitikėjimas gali būti analizuojamas trimis lygmenimis: mikro, mezo ir makro. Kiekviename lygmenyje veikia tie patys veiksniai, tačiau jų reikšmingumas gali pasireikšti skirtingai. Analizuojant politinio pasitikėjimo raišką mezolygmeniu, viešosios politikos formavimas ir jos įgyvendinimas gali priklausyti nuo piliečių požiūrio į valstybės ir savivaldybių institucijas, veikiančias konkrečiuose viešosios politikos posistemiuose (pvz., sveikatos priežiūros ar švietimo srityse). Šio tyrimo tikslas – atskleisti pasitikėjimą vietos savivaldos institucijomis lemiančius veiksnius, kaip atvejį pasirinkus Šiaulių rajono savivaldybę. Atlikta gyventojų apklausa leidžia apibrėžti vyraujančius politinio pasitikėjimo veiksnius

Keywords


politinis pasitikėjimas; pasitikėjimo veiksniai

Full Text:

PDF

References


Aalberg, T., Curran, J. (2012). How Media Inform Democracy: A Comparative Approach. New York: Routledge.

Bartuškaitė, M., Žilys, A. (2011). Politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška Lietuvos demokratijoje. Kultūra ir visuomenė, 2(1), 27-47.

Blind, P. (2006). Building trust in government in the twenty-first century: Review of literature and emerging issues. Prieiga per internetą: http://unpan1.un.org/intradoc/groups/public/documents/UN/UNPAN025062.pdf. (Žiūrėta 2018-09-16).

Bučaitė, J., Mazeliauskienė, I. (2005). Instituciniai tinklai ir socialinis pasitikėjimas savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų sąveikoje. Viešoji politika ir administravimas, 13, 74-82.

Burnytė, M. (2013). Pasitikėjimas politinėmis ir teisėsaugos institucijomis Lietuvoje. Teisės problemos, 4(82), 97-112.

Curristine, T., Lonti, Z., Joumard, I. (2007). Improving Public Sector Efficiency: Challenges and Opportunities. OECD Journal on Budgeting, 7(1), 1-41.

Čepeliauskaitė, G., Petrauskienė, R. (2017). Pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas, 16(3), 405-423.

Imbrasaitė, J. (2011). Sociotropiniai vertinimai ar asmeninės patirtys? Politinis pasitikėjimas Lietuvoje. Kultūra ir visuomenė, 2(1), 11-26.

Yann, A., Pierre, C. (2013). Trust, Institutions and Economic Development. Handbook of economic growt, 1, 1-86.

Hakhverdian, A., Mayne, Q. (2012). Institutional Trust, Education, and Corruption: A Micro-Macro Interactive Approach. Journal of Politics, 73(3), 1-33.

Matonytė, I., Lašas, A., Morkevičius, V., Jankauskaitė, V. (2017). Grėsmių visuomenės gerovei suvokimas: socialinio optimizmo, socialinio ir institucinio pasitikėjimo bei pasitikėjimo savimi įtaka. Politologija, 1(85), 3-55.

Nakrošis, V. (2017). Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai: monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Palidauskaitė, J. (2005). Korupcijos ir atsakomybės problema viešojo administravimo sistemoje. Viešoji politika ir administravimas, 13, 25-38

Piryaei, M., Akhlaghi, F., Saeed, M. (2015). An investigation into the factors affecting people's trust in government performance. Science journal, 36(6), 1152-1156.

Petrauskienė, R. (2005). Lietuvos savivaldybių vidaus administravimo tobulinimas. Viešoji politika ir administravimas, 11, 65-73.

Tang, M., Huhe, N. (2016). Does decentralization bring the people back to the government? An empirical analysis of the effect of decentralization on political trust. Policy and politics, 44(3), 403-426.

Žiliukaitė, R. (2006). Pasitikėjimas: nuo teorinių įžvalgų empirinės analizės link. Kultūrologija, 13, 205-252.


Refbacks

  • There are currently no refbacks.