##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Daiva Bereikienė Daiva Mazur

Abstract

Procesinės nuobaudos, numatytos LR civilinio proceso1 ir LR baudžiamojo proceso2 kodeksuose, yra savarankiškų teismo taikomų teisinių priemonių rūšis, skirta užtikrinti tinkamą procesą, nubausti piktnaudžiaujančius procesu ar kitaip trikdančius nenutrūkstamą ir kokybišką teismo darbą, sulaikyti asmenis nuo netinkamo elgesio procese, priversti juos gerbti teismą bei įstatymą. Straipsnyje siekiama atskleisti procesinių nuobaudų taikymo civiliniame ir baudžiamajame procese paskirtį, skyrimo teisinius pagrindus, nuobaudų rūšies ir dydžio nustatymo ypatumus bei teismo procesinių sprendimų, kuriais taikomos nuobaudos procese, apskundimo tvarką. Tiriamas piktnaudžiavimo procesu, kaip prielaidos taikyti procesines nuobaudas, turinys. Atliekama nuobaudų už piktnaudžiavimą procesu teisinio reguliavimo civiliniame procese ir baudžiamajame procese lyginamoji analizė. Straipsnyje daroma išvada, kad procesinės teisės normos pakankamai aiškiai ir konkrečiai nustato, kokią procesinių nuobaudų rūšį turėtų taikyti teismas už piktnaudžiavimo procesu ar teismo nustatytos tvarkos nesilaikymą, pvz. įspėjimą, baudą, areštą, tačiau baudos dydžio ir arešto trukmės nustatymas ir paskyrimas piktnaudžiavusiam procesu asmeniui yra paliekamas teismo diskrecijai. Straipsnyje aptariama nuobaudos individualizavimo problematika, aptariami kriterijai, leidžiantys parinkti tinkamą baudos dydį ar arešto trukmę konkrečiam subjektui. Pateikiama nuomonė, kad areštas nėra tinkama nuobaudos civiliniame procese rūšis, nes tikslų, kurių siekiama procesinėmis nuobaudomis, galima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, neskiriant vienos iš griežčiausių valstybės prievartos taikymo priemonių. Teismų praktikos apžvalga atskleidžia praktinio procesinių nuobaudų taikymo probleminius aspektus.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles