Abstract
Aukštojo mokslo kokybės garantiją sunku įsivaizduoti be vertinimo. Kokybės garantija buvo ir vis dar yra pagrindinė Bolonijos proceso pozicija. Siekiant geresnės aukštojo mokslo kokybės ypatingas dėmesys turi būti skirtas studijų proceso ir jo sudėtinei daliai — egzaminų tvarkos tobulinimui. Edukaciniame procese studento žinių vertinimas — viena iš sunkiausių pedagoginio darbo sričių. Vertinimo procesas svarbus tiek vertinamajam, tiek vertintojui. Kalbant apie studentų šaudymo rezultatus, vienas iš svarbiausių faktorių ruošiant šaulį yra jo psichologinis paruošimas, kuris ypač pasireiškia egzamino metu. Augant šaulio meistriškumui, keičiasi jo psichologinio pasiruošimo turinys ir metodika. Jeigu pirmame parengimo etape buvo akcentuojamas neigiamų šaudymo refleksų įveikimas, tai šauliui tobulėjant, psichologinis pasiruošimas tampa pagrindiniu aspektu. Emocijos tiesiogiai daro įtaką žinių įsisavinimo procesui. Kai kurie asmenybės analitikai tvirtina, kad emocijos yra asmenybės bruožų funkcionavimo pagrindas. Kadangi „emocija yra asmenybės bruožų ir priežastis, ir padarinys“, ji gali sukelti vidinį dvasinį pakilimą, energijos antplūdį, jėgų mobilizavimą, išugdyti pasitikėjimą savimi. Bet tuo pačiu gali išryškėti neryžtingumas, baikštumas, drąsos stygius. Emocinę būseną galima suskirstyti į kelis atskirus tipus. Iš vienos pusės, šaulys gali jaustis aktyvus, linksmas, pilnas jėgų, ryžtingas, iš kitos – kamuojamas nuovargio, baimės, abejingumo, nepasitikėjimo savo jėgomis, apgailestavimo. Įvairių autorių darytų tyrimų rezultatai rodo, jog tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų pasireiškimą 72 procentų atvejų lemia asmenybė ir tik 28 procentų – situacija. Atlikto tyrimo duomenys leidžia teigti, kad studentų savijauta, aktyvumas, nuotaika prieš egzaminą daugelių atvejų vertinami labai pozityviai. Ištyrus respondentų reaktyvųjį (momentinį) ir asmenybės nerimą nustatyta, kad dauguma tirtų studentų pasižymi mažu reaktyviojo nerimo lygiu ir vidutiniu asmenybės nerimo lygiu.
