##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Audronė Žemeckė

Abstract

1972 m. Stokholme vykusioje Jungtinių tautų konferencijoje žmogaus aplinkos klausimais suformuluota darnaus vystymosi koncepcija, kuri saistoma ryšiais tarp dabarties ir ateities kartų ir su jais susijusių sprendimų aptarimu. Straipsnyje atskleidžiama darnaus vystymosi ideologijos analizė pagrįstumo ir įgyvendinimo aspektu, ko pasėkoje daroma išvada, jog ši koncepcija, kol kas pasireiškia daugiau kaip siekis, nuolatinio tobulėjimo procesas, nei galutinis rezultatas. Aiškėja jog darnaus vystymosi koncepcija sunkiai atskiriama nuo pagrindinių ekologinės ekonomikos postulatų, dar daugiau čia tampriai susipynę aplinkosaugos, ekonomikos, statybos ir teritorijų planavimo, žemės gelmių išteklių ir žemės naudojimo sferos. Todėl itin svarbu visai šiai aplinkai, iš jos kylantiems įtakos veiksniams suteikti vertinę išraišką bei sugebėti pamatuoti vykstančius pokyčius. Norint įvertinti XXI amžiaus dienotvarkės įgyvendinimo progresą reikalingi tam tikri vertinimo kriterijai. Tačiau kadangi kalba eina apie darnaus vystymosi koncepciją vargu ar įmanoma suformuluoti globalius kriterijus visai aplinkai įskaitant ir sociumą. Todėl šiame straipsnyje apsiribota tam tikrų požymių arba indikacijų identifikavimu. Patys indikatoriai turi būti vieningi, kad skirtingų šalių progresą būtų galima palyginti. Europos Sąjunga, kaip regioninė organizacija, yra pasiūliusi šalims narėms naudoti tam tikrus darnaus vystymosi pažangą eksponuojančius indikatorius, kurie straipsnyje ir aptariami bei atskleidžiama jų formulavimo ir naudojimo problematika.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles