##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Erikas Kaukas

Abstract

Šiandieną, teismo ekspertizės mokslas, ypatingai viena iš jo atliekamų veiklų: daiktinių įkalčių interpretavimas, yra nuožmiai kritikuojamas. Viena iš pagrindinių tos kritikos priežasčių yra ta, kad netgi tokie identifikacijos metodai kaip DNR ar pirštų pėdsakai šiuo metu jau
nėra šimtu procentų patikimi; šis nepatikimumas yra sąlygojamas žmogiškojo faktoriaus, ryškiausiai pasireiškiančio daiktinių įrodymų interpretavimo metu. Teisėjas priimdamas galutinį nuosprendį privalo remtis pateiktais daiktiniais įrodymais, kurie teisme pristatomi remiantis ekspertų ir specialistų interpretacijos metu atliktomis išvadomis. Autorius savo straipsnyje nagrinėja interpretacijos metu daromų klaidų priežastis ir jų pasekmes, analizuoja mokslinėje literatūroje siūlomus metodus, kurių pagalba galima būtų išvengti klaidingų interpretacijų teisme ir ikiteisminiame tyrime.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles