##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Danguolė Seniutienė

Abstract

Migracijos procesai turi didžiulę įtaką ne tik žmonių gyvenimams, bet ir valstybių politikai. Gyventojams migracija yra galimybė pagerinti savo gyvenimo sąlygas, keičiant gyvenamąją ir darbo vietą, valstybėms – imigrantai naujos darbo jėgos šaltinis. Emigracija sprendžia ir kuria įvairias ekonomines, socialines ar demografines problemas. Valstybės sprendžia kiek, kaip ir kokių žmonių įsileisti. Migracija pati savaime nėra neigiamas socialinis reiškinys, tačiau dažnai gali peraugti ir į nelegalią migraciją. Asmenų migracija tampa nelegali tuomet, kai įstatymų leidėjas nustato, jog ji yra nepageidaujama bei neteisėta.Nelegali migracija – labai paplitęs socialinis reiškinys, turintis didžiulę neigiamą įtaką valstybėms, į kurią vyksta nelegalūs migrantai, taip pat valstybėms, per kurias jie vyksta. Valstybės susiduria su ekonominėmis, politinėmis, kriminalinėmis bei kitomis problemomis. Lietuva - ne išimtis. Lietuvos Respublika savo geografine padėtimi (Europos Sąjungos išorinė siena su Baltarusijos Respublika bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, patogus susisiekimas su Vakarų Europa per Lenkijos Respubliką ar per Baltijos jūros uostus) labai patraukli nelegaliems migrantams. Be to, Lietuvos Respublikai 2007 m. gruodžio 21d., prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus kontrolę prie vidinių sienų, asmenys, taip pat ir nelegalūs migrantai, įgijo teisę vidines sienas kirsti bet kurioje vietoje ir pasienio tikrinimai jiems nėra atliekami. Pasienio tikrinimų prie vidinių sienų atsisakymas neišvengiamai sąlygoja saugumo stoką, nes valstybės narės praranda svarbią nacionalinę priemonę, leidžiančią kontroliuoti į šalį atvykstančius asmenis ir nustatyti jų asmens tapatybę. Šiam saugumo trūkumui kompensuoti į Šengeno acquis, kaip atsvara, įtraukti specialūs reikalavimai, kontrolės metodai ir mechanizmai, numatytos už vidaus saugumą atsakingų institucijų bendradarbiavimo formos.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles