##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Kristina Mikalauskaitė – Šostakienė

Abstract

Ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje erdvėje vis labiau akcentuojamas poreikis imtis veiksmingų, tame tarpe ir teisinių, priemonių, padėsiančių stiprinti aplinkos apsaugą. Tuo tikslu, valstybinio valdymo institucijos įvairaus lygmens teisės aktuose įtvirtina aplinkosaugines teisės normas, kurios sudaro atskirą teisės šaką. Aplinkosaugos teisė, kaip viešosios teisės šaka, apima labai platų teisinių santykių ratą. Natūralu, kad esant plačiam teisiniam reglamentavimui, susidaro itin palanki dirva kilti įvairiems ginčams. Ir nors aplinkosaugos teisė, kaip teisės šaka, nestokoja įvairių sričių mokslininkų dėmesio, tačiau manytina, kad iki šiol nėra skirtas deramas vaidmuo kokybiškam ir operatyviam ginčų, kylančių aplinkosaugos srityje, nagrinėjimo reglamentavimui, jo analizei. Esminis dėmesys atkreiptinas į tai, kad ypač aplinkosaugos srityje kylančius ginčus reikia spręsti operatyviai, atsižvelgiant į galimų pasekmių apimtį, todėl efektyvesnio neteisminio ginčų nagrinėjimo reguliavimo nustatymas leistų maksimaliai efektyviai išnagrinėti kilusius ginčus.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles