PAREIGŪNŲ KOMPETENCIJOS UŽKARDANT PREKYBĄ ŽMONĖMIS UKRAINOJE IR LIETUVOJE

Gediminas Bučiūnas, Vilius Velička

Abstract


Vykstantys globalizacijos procesai Europoje, pasaulyje paskatino nemažą dalį gyventojų dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakeisti sau įprastą gyvenamąją vietą ir vykti į kitas šalis dirbti. Susidariusia darbo rinkoje situacija, dalies žmonių socialiniu, ekonominiu pažeidžiamumu netruko pasinaudoti ir organizuoto nusikalstamumo atstovai. Finansinių veiksmų kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) darbo grupės, sudarytos Didžiojo septyneto sprendimu 1989 m. Paryžiaus susitikime, pateiktoje 2018 m. ataskaitoje apie finansines įplaukas iš prekybos žmonėmis nurodoma, kad 24.9 mln. žmonių 2016 m. buvo išnaudojami seksualiai ir priverstiniuose darbuose.

Prekyba žmonėmis – šiuolaikinė vergijos apraiška. Neretai jos aukos užverbuojamos, vežamos arba apgyvendinamos jėga, prievarta ar apgaule, yra išnaudojamos (taip pat ir seksualiai), verčiamos dirbti, teikti paslaugas, elgetauti, nusikalsti ar atiduoti organus. Tai šiurkštus individo laisvės ir orumo pažeidimas, sunkios formos nusikaltimas. Prekyba žmonėmis yra vienas iš pagrindinių organizuoto nusikalstamumo finansinių įplaukų šaltinių. Gautas pelnas naudojamas kitiems nusikalstamiems tikslams pasiekti. Todėl kova su prekyba žmonėmis jau seniai yra vienas iš Lietuvos ir Ukrainos  vyriausybių veiklos prioritetų. Vienas iš svarbių elementų sėkmingai užkardant prekybą žmonėmis ir atskleidžiant prekybos žmonėmis atvejus yra policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų kompetencija šioje srityje. Peržvelgus Lietuvoje ir Ukrainoje publikuotus mokslo darbus dėl prekybos žmonėmis, nebuvo aptinka tyrimo dėl teisėsaugos pareigūnų kompetencijos veiksnio prekybos žmonėmis tyrimuose, įskaitant ir lyginamuoju aspektu. Tai paskatino šio straipsnio autorius atlikti lyginamąjį mokslinį tyrimą dėl pareigūnų kompetencijos kovojant su prekyba žmonėmis ir palyginti šių šalių pastangas kovojant su prekyba žmonėmis.

Siekiant pasiekti tyrimo tikslą, buvo atlikta policijos pareigūnų Lietuvoje ir policijos / pasienio apsaugos tarnybos / muitinės pareigūnų Ukrainoje struktūrizuota apklausa pagal parengtą klausimų sąrašą dėl prekybos žmonėmis problematikos. Šiuo tyrimu siekta palyginti dviejų šalių pareigūnų žinias, poreikius prekybos žmonėmis srityje, identifikuoti problemines sritis, su kuriomis susiduria policijos / kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, atlikdami tiek prekybos žmonėmis prevenciją, tiek ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis atvejų. Analizuojant apklausų metodu gautus rezultatus, buvo įvertintas ir palygintas tiek Ukrainos, tiek Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnų (daugiausiai policijos) pasirengimas laiku ir efektyviai užkardyti prekybos žmonėmis užuomazgas ir išsamiai per kuo trumpesnį laikotarpį ištirti jau įvykusius prekybos žmonėmis atvejus. Taip pat siekiant įvertinti prekybos žmonėmis Lietuvoje ir Ukrainoje situaciją, buvo nagrinėjami moksliniai straipsniai, Jungtinių Amerikos Valstijų parengtos ataskaitos dėl prekybos žmonėmis padėties pasaulyje ir kitų tarptautinių institucijų bei organizacijų dokumentai, susiję su prekyba žmonėmis.

Atsižvelgiant į tyrimo metu gautus ir apibendrintus rezultatus, identifikuojamos probleminės sritys kovoje su prekyba žmonėmis teisėsaugos institucijų pareigūnų kompetencijų kontekste, pateikiami pasiūlymai, kaip pakelti teisėsaugos pareigūnų pasirengimo lygį kovojant su minėtu socialiniu reiškiniu.

Keywords


prekyba žmonėmis; prevencija; ikiteisminis tyrimas; teisėsaugos institucijų pareigūnas

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.13165/PSPO-20-25-28

Refbacks

  • There are currently no refbacks.