Turinys:
Įžanga
1. Nusikaltimų apskaita bei jos ypatumai
2. Asmenų, padariusių nusikaltimus apskaita
3. Baudžiamųjų bylų apskaita ir jų eiga
4. Nusikaltimų, baudžiamųjų bylų ir asmenų, padariusių nusikaltimus, registravimas
5. Nusikaltimų apskaitos dokumentų pildymo tvarka
6. Nusikaltimų, juos padariusių asmenų duomenų bazių formavimo sąlygos ir techninės galimybės bei ataskaitų sudarymas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 8 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimu laikoma baudžiamojo įstatymo numatyta veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, jos politiką ir ekonominę sistemas, nuosavybę į piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų teises ir laisves, taip pat kitokia baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga veika, kuria kėsinamasi į Lietuvos nustatytą teisėtvarką.

Nusikalstamumu mes vadiname procesą, kurį sudaro visuma įstatymo baudžiamų veikų, padarytų tam tikroje valstybėje ar regione per tam tikrą laikotarpį.

“Nusikalstamumas” - tai apibendrinanti sąvoka. Ji, kaip ir kiekviena kita apibendrinanti sąvoka, atspindi vienarūšių objektų (šiuo atveju - nusikaltimų) vientisos visumos požymius. Todėl būtina patikslinti, kodėl mes nusikalstamumą vertiname būtent kaip vientisą darinį.

Iš pirmo žvilgsnio tokiam požiūriui prieštarauja tai, kad ribą, skiriančią nusikalstamumą nuo visų kitų socialinių reiškinių, brėžia baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas yra vienintelis kriterijus, kuris leidžia atskirti nusikalstamą reiškinį nuo nenusikalstamo, o kartu - pakeisti šį santykį. Tai reiškia, kad šis kriterijus, kuriuo vadovaudamiesi mes nustatome, kas yra nusikalstama, o kas ne, yra vertinamasis, todėl jis gana sąlygiškas bei paslankus. Be to, kaip teisingai nurodo V.Kudriavcevas, “Nusikalstamumas - tai tipiškas stichinis procesas. Žmonių, darančių nusikaltimus, nevienija nei vieningi tikslai, nei tų tikslų įgyvendinimo priemonės. Kiekvienas įgyvendina savo interesus ir šiuos interesus, elgesio tikslus bei motyvus dažniausiai slepia nuo aplinkinių”.

Taigi nusikalstamumą galima vertinti kaip vientisą reiškinį. Norint šį reiškinį analizuoti ir daryti išvadas reikia pastarąjį apskaityti.

Nusikaltimų apskaita - tai duomenų apie Lietuvos Respublikoje įvykdytus nusikaltimus ir juos padariusius asmenis centralizuota įskaita. Pagal ją kaupiami duomenys apie nusikalstamumo būklę Lietuvoje. Be to, nusikaltimų apskaita leistų užtikrinti ir kontroliuoti, kad visi Lietuvos Respublikoje padaryti nusikaltimai būtų laiku ir teisingai įregistruoti.

Pirminė apskaita vedama užpildant statistines korteles:

- užregistruoto nusikaltimo, 1 priedas;
- nustatyto asmens, padariusio nusikaltimą, 2 priedas;
- išaiškintų nusikaltimų ar kitų tyrimo rezultatų, 3 priedas;
- asmens, padariusio nusikaltimą, 4 priedas;
- baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų, 5 priedas;
- pažymos apie teismo nagrinėjimo rezultatus, 6 priedas.

Nusikaltimai, juos padarę asmenys bei baudžiamosios bylos registruojami apygardų, apylinkių prokuratūrose, miestų, rajonų policijos komisariatuose, pataisos darbų įstaigose, Mokesčių policijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje įrašant kortelių duomenis nusikaltimų, juos padariusių asmenų ir baudžiamųjų bylų apskaitos žurnale.

Užregistruoti pirminės apskaitos dokumentai nedelsiant išsiunčiami Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentui.

Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamente ir Transporto policijos tarnyboje tų pačių kortelių pagrindu yra vedami atskirai kiekvieno Lietuvos Respublikos miesto ir rajono nusikaltimų, baudžiamųjų bylų ir juos padariusių asmenų kontroliniai žurnalai.

Pagal šiuos žurnalus ir korteles kontroliuojama, ar laiku yra atsiunčiami pirminės apskaitos dokumentai, renkami nusikalstamumo, bylos tyrimo rezultatų ir kt. duomenys. Informatikos ir ryšių departamente, apdorojus pirminės apskaitos korteles, sudaromos nusikalstamumo statistinės ataskaitos, duomenys, lentelės ir kt.

Nusikaltimas laikomas užregistruotu, kai jis yra įrašytas į centralizuotą Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento statistikos skyriaus apskaitą.

Miestų ir rajonų tardytojų, kvotėjų Informatikos ir ryšių departamentui nepagrįstai pateiktą kortelę iš apskaitos išimti turi teisę LR GP prokuroras.

Nusikaltimų apskaita vedama pagal tardytojo ar kvotėjo per ataskaitinį laikotarpį užpildytas užregistruotų nusikaltimų korteles (1 priedas), nepriklausomai nuo to, kada šie nusikaltimai padaryti, ir nustatyti ar nenustatyti juos padarę asmenys.

Užregistruoto nusikaltimo kortelė yra pildoma iškart iškėlus baudžiamąją bylą, pagal medžiagą priėmus sprendimą BPK 9¹ str. numatyta tvarka. Ši kortelė pildoma ir tada, kai reikia užregistruoti anksčiau neregistruotą nusikaltimą:

- priėmus nagrinėti baudžiamąją bylą, iškeltą teismo;

- taikant amnestijos aktą be baudžiamosios bylos iškėlimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus asmenį, padariusį nusikaltimą;

- atnaujinus tyrimą baudžiamojoje byloje, anksčiau nutrauktoje, išbraukiant nusikaltimą iš įskaitos;

- išskyrus baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo ar kitos bylos bei asmens;

- pateikus kaltinimą asmeniui dėl tyrimo procese papildomai išaiškinto anksčiau neregistruoto nusikaltimo, jei dėl to nusikaltimo nebūtina kelti naują baudžiamąją bylą. Pvz., baudžiamoji byla, iškelta ir pirminis kaltinimas pareikštas pagal LR BK 275 str., papildomai išaiškintas tarnybinis klastojimas pagal LR BK 289 str. arba buvo pateiktas kaltinimas pagal LR BK 274 str., o tardymo metu nustatyta, kad vykdant šį nusikaltimą dar padarytas ir nusikaltimas, numatytas LR BK 207 str.. Analogiškai pildoma ir dėl papildomai išaiškinto nusikaltimo, numatyto LR BK 241 str..

Kortelę visais atvejais užpildo ir pasirašo asmuo, iškėlęs baudžiamąją bylą arba priėmęs kitą nutarimą, nenurodytą šiame skyriuje.

Tik tais atvejais, kai bylą iškelia teismas ir perduoda parengtiniam tyrimui ar kvotai daryti, užregistruoto nusikaltimo kortelę užpildo tardytojas ar kvotėjas, priėmęs nagrinėti bylą (išskyrus privataus kaltinimo bylas).

Registruojamas vienas nusikaltimas:

Įskaitoma kaip vienas nusikaltimas (pildoma viena kortelė):

- kai nusikaltimas, padarytas grupės asmenų ir visų veiksmai kvalifikuojami vienodai (pavyzdžiui, trys asmenys padarė tuo pačiu metu vagystę iš to paties buto);

- kai padarius vieną nusikalstamą veiką nukentėjo keli asmenys (pavyzdžiui, vagystė iš buto, kur gyvena keletas žmonių);

- kai asmuo ar iš anksto susitarusių asmenų grupė vieną po kito padarė kelis vienodai kvalifikuotinus nusikaltimus, kurių kiekvienas yra mažareikšmis, tačiau visi kartu yra pavojingi ir kvalifikuojami kaip vienas nusikaltimas;

- kai du skirtingi nusikaltimai padaromi vienu veiksmu (ideali nusikaltimų sutaptis), įskaitomas sunkesnis nusikaltimas (pavyzdžiui, asmeninio piliečių turto slaptoji vagystė (LR BK 271 str.) ir tuo pačiu metu piliečio asmeninių dokumentų pagrobimas (LR BK 206 str.));

- kai yra tęstinis nusikaltimas (narkotinių priemonių laikymas, piktybinis vengimas mokėti lėšas vaikams išlaikyti);

- kai vieno nusikaltimo sudėtį sudaro keletas skirtingu laiku padarytų analogiškų veikų (pavyzdžiui, LR BK 116 str. 3 d. sudėtis reikalauja, kad būtų padaryta per metus ne mažiau kaip trys tyčiniai lengvi kūno sužalojimai);

- kai pasisavinant, išeikvojant ar piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi yra grobiamas patikėtas ar svetimas turtas (tarp jų itin stambaus masto grobimas nepriklausomai nuo grobimo būdo), taip pat kyšininkavimas ir kiti pareiginiai nusikaltimai; valiutos operacijų taisyklių pažeidimas, piliečių apgaudinėjimas, nepriklausomai nuo nusikaltimų skaičiaus.

Tačiau, jeigu tyrimo proceso metu yra nustatoma šių nusikaltimų reali sutaptis, tai įskaitomas kiekvienas toks nusikaltimas kaip atskiras, tarp jų ir grobimas bei kyšininkavimas registruojami kaip du nusikaltimai.

- kai nusikaltimą padaro nusikalstamas susivienijimas (gauja) ir jos dalyvių veiksmai pagal nusikaltimų sutaptį kvalifikuojami LR BK 227¹ str. bei priklausomai nuo to, kokį nusikaltimą gaujos dalyviai padarė ir pagal LR BK straipsnį, numatantį konkretų nusikaltimą (pavyzdžiui, LR BK 273 str. 2 d.), įregistruojant nusikaltimą pildoma viena užregistruoto nusikaltimo statistinė kortelė, tačiau šioje kortelėje būtina pažymėti, kad nusikaltimas padarytas nusikalstamos gaujos. Todėl minėtos statistinės kortelės 14 eilutėje įrašomas LR BK straipsnis, nurodantis konkretų gaujos padarytą nusikaltimą (pavyzdžiui, LR BK 273 str. 2 d.), o 15 eilutėje įrašomas LR BK 227¹ str.;

- kai tas pats asmuo keletą kartų atlieka LR BK 121, 122 str. numatytas analogiškas veikas to pačio nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau minėta nusikalstama veika prieš kitą nukentėjusįjį registruojama kaip savarankiškas nusikaltimas;

- kai savo nusikalstamą sumanymą asmuo ar iš anksto susitarusių asmenų grupė realizuoja vienas po kito sekančiais veiksmais ir neiškyla papildomos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui (pavyzdžiui, įsibrovus į butą vogti daiktai išnešami per 3 kartus todėl, kad vienu kartu fiziškai nepajėgiama tai padaryti).

Tačiau, jeigu tą patį butą asmuo ar susitarusių asmenų grupė per neilgą laiką apvagia kelis kartus ir šie veiksmai registruojami kaip atskiri nusikaltimai (pavyzdžiui, per 1 parą butas apvogtas 2 kartus ir pirmą vagystę (nusikaltimą) padaręs asmuo (asmenys) nusikaltimą laikė baigtu, o sumanymas apvogti butą antrą kartą kilo vėliau, t.y. jau po pirmos vagystės). Ir kiti atvejai.

Registruojami kaip du ar daugiau nusikaltimų tais atvejais, kai:

- asmuo (asmenų grupė) padarė keletą nusikaltimų (reali sutaptis) (pavyzdžiui, tyčinis nužudymas išžaginimo metu - registruojamas nužudymas ir išžaginimas; svetimo turto vagystė ir padegimas, turint tikslą išvengti atsakomybės ir t.t.);

- asmuo (asmenų grupė) skirtingu metu padarė du ar daugiau skirtingų nusikaltimų (pavyzdžiui, nužudymo tyrimo proceso metu nustatyta, kad šis asmuo padarė plėšimą, kuris nebuvo užregistruotas).

Nelaikoma nusikaltimais ir neregistruojama:

- toks veikimas ar neveikimas, kuris formaliai turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas, todėl nėra nusikaltimas ir dėl jo baudžiamoji byla nekeliama;

- veiksmai, dėl kurių baudžiamosios bylos keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo (LR BPK 126 str.).

Užregistruoti nusikaltimai turi būti išbraukti iš įskaitos, jeigu baudžiamoji byla nutraukiama arba priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis šiais pagrindais:

- jeigu nėra nusikaltimo įvykio (LR BPK 5 str. 1 p.);

- jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties (LR BPK 5 str. 2 p.);

- asmeniui, iki pavojingos veikos padarymo momento dar neturėjusiam tokio amžiaus, kuriam suėjus, pagal įstatymą yra galima baudžiamoji atsakomybė (LR BPK 5 str. 5 p.);

- jeigu nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju LR BPK 126 straipsnyje numatytais atvejais (LR BPK 5 str. 6 p.);

- jeigu nėra nukentėjusiojo skundo, kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo (LR BPK 5 str. 7 p.);

- asmeniui, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba nutartis ar nutarimas nutraukti bylą tuo pačiu pagrindu (LR BPK 5 str. 9 p.);

- asmeniui, kurio atžvilgiu yra nepanaikintas kvotos organo, tardytojo, prokuroro nutarimas nutraukti bylą dėl to paties kaltinimo, išskyrus atvejus, kai būtinumą iškelti bylą pripažino teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla (LR BPK 5 str. 10 p.);

- kai neįrodytas kaltinamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, jeigu išnaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti (LR BPK 233 str. 2 p.);

- kai asmuo, darydamas pavojingą veiką, buvo nepakaltinamas (LR BPK 357 str. 1, 2 p.).

Nutraukus baudžiamąją bylą užregistruoti nusikaltimai lieka įskaitoje:

- jeigu yra suėję senaties terminai (LR BPK 5 str. 3 p.);

- dėl amnestijos akto, jeigu jis panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka (LR BPK 5 str. 4 p.);

- mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (LR BPK 5 str. 8 p.);

- baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo (LR BPK 6 str.);

- baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 9¹ str.);

- baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą (LR BPK 9² str.).

Į apskaitą įtraukiami visi nusikaltimus padarę asmenys, kurių atžvilgiu prokuroras patvirtino kaltinamąją išvadą baudžiamojoje byloje, teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje sumarinio proceso tvarka (BPK 440 str.).

Į apskaitą įtraukiami taip pat asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamosios bylos nutrauktos:

- jeigu yra suėję senaties terminai (BPK 5 str. 3 p.);

- dėl amnestijos akto, jeigu jis panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka (LR BPK 5 str. 4 p.);

- mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (LR BPK 5 str. 8 p.);

- baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo (LR BPK 6 str.);

- baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 9¹ str.);

- baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą (LR BPK 9² str.).

Tardytojas, kvotėjas, priėmęs vieną iš anksčiau paminėtų sprendimų, užpildo asmens, padariusio nusikaltimą, kortelę (4 priedas), ją pateikia pasirašyti policijos komisariato vadovui ir perduoda policijos komisariato informatikos inspektoriui, kur pažymima apie asmenį, nusikaltimus, baudžiamųjų bylų ir asmenų, padariusių nusikaltimus, registracijos žurnale. Po to kortelė siunčiama VRM Informatikos ir ryšių departamentui.

Baudžiamųjų bylų eiga fiksuojama išaiškintų nusikaltimų ar kitų tyrimo rezultatų statistinėje kortelėje (3 priedas) bei baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų statistinėje kortelėje (5 priedas), kurias užpildo prokuroras, tardytojas arba kvotėjas, priėmęs vieną iš šių nutarimų:

- sujungti baudžiamąsias bylas;

- perduoti bylą prokurorui, patvirtinti kaltinamąją išvadą, perduoti bylą teismui skirti priverčiamosioms medicininio pobūdžio priemonėms, perduoti bylą teismui sumarinio proceso tvarka;

- perduoti bylą pagal tardomąjį priklausymą;

- nutraukti bylą;

- sustabdyti parengtinį tardymą;

- atnaujinti anksčiau nutrauktą arba sustabdytą bylą, remiantis 218 str. 2 punktu (išskyrus sustabdytą pagal BPK 218 str. 1, 3 ir 4 p.);

- jeigu prokuroras paėmė bylą ir perdavė ją nagrinėti kitam organui;

- jeigu prokuroras ar teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo;

- jeigu prokuroras, patvirtindamas kaltinamąją išvadą, nutraukė, sustabdė arba išskyrė bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu (tarp jų nutraukė atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės);

- jeigu prokuroras pašalino iš kaltinamosios išvados atskirus kaltinimo straipsnius (straipsnių punktus, dalis) arba pritaikė įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą vieno ar kelių kaltinamųjų atžvilgiu.

Baudžiamųjų bylų statistinės kortelės perduodamos komisariato informatikos inspektoriui, kur registruojami nusikaltimų, baudžiamųjų bylų ir asmenų, padariusių nusikaltimus, registracijos žurnale, po to siunčiami VRM Informatikos ir ryšių departamentui.

Nutraukus baudžiamąją bylą nereabilituojančiais pagrindais arba pakeitus nusikaltimo kvalifikavimą ir t.t., įrašai išaiškintų nusikaltimų ar kitų tyrimo rezultatų statistinėje kortelėje yra pagrindas padaryti atitinkamus pakeitimus nusikaltimų, baudžiamųjų bylų ir juos padariusių asmenų apskaitoje.

Duomenys apie iškeltas baudžiamąsias bylas ir jų eigą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo kortelių gavimo momento registruojami nusikaltimų, baudžiamųjų bylų ir asmenų, padariusių nusikaltimus, registracijos žurnale ir siunčiami VRM Informatikos ir ryšių departamentui.

Miestų, rajonų policijos komisariatams ir kitiems tardymo ar kvotos organams suteiktas kodas yra nusikaltimų, baudžiamųjų bylų ir asmenų, padariusių nusikaltimus, apskaitos pagal rajonus pagrindas (9 priedas).

Bylos, perduotos nagrinėti iš apylinkių, apygardų prokuratūros organų į policijos komisariatus arba iš policijos komisariatų į prokuratūros organus, antrą kartą neregistruojamos ir baigiamos paliekant turėtus registracijos numerius.

Baudžiamosios bylos, persiųstos pagal tardyminį priklausomumą iš vieno rajono (miesto) į kitą rajoną (miestą), turi būti registruojamos pirminiu baudžiamosios bylos numeriu.

Baudžiamosios bylos, atnaujintos tyrimui papildyti, antrą kartą neregistruojamos. Neregistruojamos baudžiamosios bylos, gautos iš kitų organų, atskiriems reikalavimams įvykdyti (apklausa, akistata ir t.t.).

Jeigu baudžiamosios bylos sujungiamos į vieną bylą dėl to, kad nusikaltimai padaryti vieno asmens, tai užpildomose baudžiamosiose bylose priimtų sprendimų statistinėse kortelėse nurodomi sujungtų baudžiamųjų bylų numeriai.

Persiunčiant baudžiamąją bylą tirti į kitą miestą (rajoną), kur padarytas nusikaltimas, užpildoma išaiškinto nusikaltimo ar kitų tyrimo rezultatų statistinė kortelė, kuri siunčiama VRM Informatikos ir ryšių departamentui.

Į centralizuotą apskaitą taip pat įrašomi nusikaltimai, pagal kuriuos baudžiamosios bylos buvo iškeltos praėjusiais metais, o užregistruoto nusikaltimo kortelės atsiųstos VRM Informatikos ir ryšių departamentui ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu baudžiamoji byla praėjusiais metais buvo nutraukta reabilitavimo pagrindais, o ataskaitiniu laikotarpiu atnaujinta, tokia byla turi būti įrašyta į ataskaitinio laikotarpio apskaitą kaip iš naujo iškelta.

Tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje nagrinėjami keli nusikaltimai, padaryti skirtinguose miestuose (rajonuose), tardytojas (kvotėjas), kuris nagrinėja bylą, jeigu nusikaltimai neužregistruoti ten, kur jie padaryti, korteles siunčia atitinkamų miestų (rajonų) policijos komisariatams. Policijos komisariatai, gavę užregistruoto nusikaltimo kortelę, ją įrašo į apskaitą tuo atveju, jeigu pagal tą nusikaltimą anksčiau nebuvo iškelta baudžiamoji byla. Užregistruotas korteles policijos komisariatai siunčia VRM Informatikos ir ryšių departamentui.

Žurnale nusikaltimai registruojami remiantis užregistruoto nusikaltimo statistinėmis kortelėmis pagal medžiagas, nekeliant baudžiamosios bylos (BPK 9¹ str.), sumarinio proceso (BPK 440 str.) ir kitais pagrindais.

Duomenys apie nusikaltimų eigos tarpinius rezultatus ir asmenis, padariusius nusikaltimus, registruojami nustatyto asmens, padariusio nusikaltimą statistinėje kortelėje (2 priedas) byloje priėmus vieną iš šių sprendimų:

- iškelta byla sumarinio proceso tvarka;

- pareikštas kaltinimas vadovaujantis LR BPK 166 str. nustatyta tvarka;

- asmuo sulaikytas LR BPK 137 str. nustatyta tvarka;

- asmuo nustatytas, tačiau kaltinimas nepareikštas;

- kaltinimas pareikštas, paskelbta kaltinamojo paieška.

Duomenys apie nusikaltimų išaiškinimą registruojami tik remiantis išaiškintų nusikaltimų ar kitų tyrimo rezultatų statistine kortele. Ši kortelė užpildoma tik esant pagrindui, leidžiančiam laikyti nusikaltimą išaiškintu.

Ją užpildo ir pasirašo asmuo, nagrinėjantis nusikaltimą, PK vadovas, po to kortelė siunčiama VRM Informatikos ir ryšių departamentui.

Nusikaltimas laikomas išaiškintu, kai baudžiamoji byla perduodama prokurorui remiantis LR BPK 232 str., kai baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas sumarinio proceso tvarka LR BPK 440 str., kai priimtas sprendimas nutraukti bylą remiantis BPK 5 str. 3 p., 4 p., 8 p.; baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo (LR BPK 6 str.); kai baudžiamoji byla nekeliama arba iškelta byla nutraukiama kaltinamajam su nukentėjusiuoju susitaikius LR BPK 9¹ str.; baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą (LR BPK 9² str.).

Duomenys apie išaiškintus nusikaltimus koreguojami išaiškintų nusikaltimų ar kitų tyrimo rezultatų statistinės kortelės pagalba.

Neakivaizdus nusikaltimas yra tas, pagal kurį keliant baudžiamąją bylą asmuo, padaręs nusikaltimą, nežinomas ir jam nustatyti ir sulaikyti reikalinga operatyvinė paieška ir tardymo veiksmai.

Neišaiškintas nusikaltimas yra tas, pagal kurį parengtinis tardymas sustabdomas, jeigu nežinoma, kur yra kaltinamasis (BPK 218 str. 1 p.), nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo (BPK 218 str. 3 p.) arba, jeigu negaunama pagal pavedimą iš užsienio valstybės turinti reikšmės bylai medžiaga arba neišduodamas kaltinamasis, be kurių negalima pabaigti parengtinio tardymo (BPK 218 str. 4 p.).

Neišaiškintų nusikaltimų skaičių sudaro visos bylos, pagal kurias parengtinis tardymas sustabdytas pirmą kartą per ataskaitinį laikotarpį, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos iškėlimo datos.

Išaiškintų nusikaltimų procentas skaičiuojamas tokia tvarka:

išaiškintų nusikaltimų, pagal kuriuos ataskaitiniu laikotarpiu bylą prokuroras, remdamasis LR BPK 232 straipsniu; perdavė į teismą, bylą nutraukta remiantis LR BPK 5 str. 3 p., 4 p., 8 p.; baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo (LR BPK 6 str.); pagal medžiagą priimtas sprendimas remiantis 9¹ str.; baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą (LR BPK 9² str.); protokolą sankcionavo prokuroras, remdamasis 440 str., skaičius dalinamas iš išaiškintų nusikaltimų ir neišaiškintų nusikaltimų, pagal kuriuos bylos ataskaitiniu laikotarpiu sustabdytos LR BPK 218 str. 1 p., 3 p. ir 4 p., skaičiaus sumos, padaugintos iš 100.

Duomenys apie asmenis, padariusius nusikaltimus, į registracijos žurnalą įrašomi remiantis nusikaltimą padariusio asmens statistinėmis kortelėmis.

Duomenys apie baudžiamosios bylos eigą (perdavimas teismui, nutraukimas ir t.t.) įrašomi į žurnalą iš išaiškinto nusikaltimo ir kitų tyrimo rezultatų bei baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų statistinių kortelių.

Duomenys apie baudžiamąsias bylas, bylų sumarinio proceso tvarka, nagrinėjimo teisme rezultatus registruojami remiantis teismo pažyma apie teismo nagrinėjimo rezultatus (6 priedas).

Siekdamas gauti tokias pažymas, tardytojas arba kvotėjas, nagrinėjęs bylą, siųsdamas ją prokurorui kaltinamajai išvadai patvirtinti, kiekvienam kaltinamajam byloje įdeda pažymos blanką, nurodydamas jo asmens duomenis.

Pažymas pagal visas išnagrinėtas bylas, tarp jų ir išnagrinėtas prokuratūros organų, teismai siunčia policijos komisariatams, kuriuose buvo užregistruotos baudžiamosios bylos, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Miestų ir rajonų transporto policijos komisariatai ir pataisos darbų įstaigos, ir kt. gavę iš teismų nurodytas pažymas, pažymi registracijos žurnale ir ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pažymų gavimo momento persiunčia VRM Informatikos ir ryšių departamentui.

Pildant išaiškintų nusikaltimų korteles ir kitus pirminės apskaitos dokumentus, būtina rašyti rašalu ir be sutrumpinimų. Asmens, padariusio nusikaltimą, vardas, pavardė, rašomi spausdintomis raidėmis. Kortelę pasirašiusio asmens pavardė rašoma nesutrumpintai ir aiškiai.

Atsakymai į klausimus, pateiktus apskaitos dokumentuose, turi atitikti turimus duomenis ir aiškiai išreikšti jų esmę. Už ištaisymus ir prirašinėjimus apskaitos dokumente atsako dokumentą pasirašęs asmuo.

Papildoma išaiškinto nusikaltimo kortelė pildoma tik tuo atveju, jeigu tardymo proceso metu atskleistas naujas nusikaltimas anksčiau nebuvo užregistruotas ir prijungtas prie pagrindinės bylos.

10-a kortelė yra pagrindas registruoti ir įtraukti į įskaitą kiekvieną nusikaltimą, apie kurį tapo žinoma ataskaitinio laikotarpio metu, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo padarytas, nustatytas ar ne jį padaręs asmuo.

Nusikaltimas laikomas užregistruotu, kai jis IRD yra įtrauktas į centralizuotą nusikaltimų apskaitą ir statistinės atskaitomybės dokumentus.

10-a kortelė pildoma, kai:

1. Iškeliama baudžiamoji byla.

2. Bylos sumarinis procesas - LR BPK 440 str.

3. Pagal medžiagą priimamas sprendimas, remiantis LR BPK 91 str. - kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius.

4. Asmuo, padaręs nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius amnestijos aktą.

5. Priimama nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta teismo.

6. Išskiriama baudžiamoji byla iš kitos baudžiamosios bylos.

7. Atnaujinamas tyrimas anksčiau reabilituojančiais pagrindais nutrauktoje baudžiamojoje byloje, kai nusikaltimas buvo išbrauktas iš įskaitos.

8. Tyrimo procese išaiškinamas anksčiau neužregistruotas nusikaltimas, dėl kurio iškeliama nauja baudžiamoji byla arba nusikaltimas papildomai inkriminuojamas prie anksčiau pateikto kaltinimo.

Pirmoje eilutėje yra rašomas pavadinimas policijos komisariato, prokuratūros,krašto apsaugos tarnybos, muitinės ir kt. įstaigos, kurioje užregistruotas nusikaltimas. Skaitmeninėje dalyje, iš kairės į dešinę, rašomas trijų skaičių kodas (9 priedas).

Antroje eilutėje nurodoma, kokia yra 10-a kortelė: pagrindinė ar papildoma.

Pagrindinė kortelė yra tada, kai nusikaltimas nustatomas ir registruojamas pirmą kartą.

Papildoma kortelė yra tokia, kuri siunčiama norint pakeisti ir papildyti anksčiau užregistruotų nusikaltimų apskaitą; taip pat tokia kortelė, kai, tiriant pagrindinę bylą, nustatomas kitas, anksčiau užregistruotas nusikaltimas, jei tyrimas daromas vienoje byloje.

Pvz.: jei baudžiamoji byla yra daugiaepizodė, tai pirmajam nusikaltimui 10-a kortelė bus pagrindinė (koduojama 1), o likusiems nusikaltimams, nors jie bus registruojami taip pat pirmą kartą, 10-a kortelė - papildoma (koduojama 2).

10-os kortelės pirmąjį skyrių pildo PK informatikos darbuotojai.

Trečioje eilutėje nurodomas baudžiamosios bylos numeris. Koduojamoji dalis pildoma:

rūšis (baudžiamoji byla, medžiaga, sumarinis procesas), po to miesto, rajono kodas, bylos numeris ir metai, kuriais užregistruotas nusikaltimas, pvz.:

rūšis m. r. Pol. Nr. metai

kodas pr.

Ketvirtoje eilutėje nurodomas nusikaltimo eilės numeris. Pvz.: jei kaltinamasis padarė 5 nusikaltimus, turi būti penkios 10-os kortelės.

Penktoje eilutėje nurodoma, kokiai tarnybai priskiriamas 14 eilutėje nurodytas LR BK straipsnis: KNT, ENT ir kitos (8 priedas).

Šeštoje eilutėje rašomas nusikaltimo registravimo numeris vieningoje nusikaltimų apskaitos knygoje ir nurodoma nusikaltimo registravimo data, pvz:

Nr. metai mėn. diena

Septintoje eilutėje nurodoma, kada kortelė išsiųsta į IRD. Data koduojama, pvz.:

metai mėn. diena

Aštuntoje eilutėje žymima 10-os kortelės gavimo IRD data bei policijos komisariato ar kitos įstaigos, kuriame įskaitomas registruojamas nusikaltimas, kodas, pvz.:

kodas metai mėn. diena

m. raj. PK

Antrąjį 10-os kortelės skyrių pildo asmuo, atliekantis parengtinį tardymą baudžiamojoje byloje ar išnagrinėjęs medžiagą.

Devintoje eilutėje yra trumpai aprašomas nusikaltimas, įrašant nusikaltimo padarymo datą, laiką, vietą, būdą, materialinės žalos dydį. Pirminė materialinės žalos suma yra rašoma koduojamosios eilutės dešinėje pusėje, pvz.: padarytas nuostolis yra 589 Lt -

Dešimta eilutė koduojama iš kairės į dešinę didėjančia tvarka ir tik tuo atveju, kai viena ar kelios iš kortelėje nurodytų tarnybų nustato nusikaltimo sudėtį padarytoje veikoje, pvz.:

arba

Vienuoliktoje eilutėje nurodoma nusikaltimo padarymo data, laikas, pvz.: jeigu nusikaltimas padarytas 11 val. 15 min., rašomi du skaičiai - 11, jeigu laikas nežinomas, rašomi - 00 -

metai mėn. diena laikas

Dvyliktoje eilutėje nurodoma savaitės diena, jei ji yra žinoma.

Tryliktoje eilutėje nurodoma baudžiamosios bylos iškėlimo arba nutarimo nekelti baudžiamosios bylos data. 1-ame langelyje įrašomas pareigūno, priėmusio sprendimą, kodas, pvz.:

kodas metai mėn. diena

Keturioliktoje eilutėje koduojamas LR BK straipsnis, jo dalis ar punktas, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, pvz.: 2321 str. 2 d. -

straipsnis ž. d. p.

Penkiolikta eilutė koduojama, kai nusikaltimą padaro nusikalstamas susivienijimas (gauja) ir jos dalyvių veiksmai pagal nusikaltimų sutaptį kvalifikuojami pagal LR BK 2271 str. ir, priklausomai nuo to, kokį konkretų nusikaltimą padarė gaujos dalyviai (pvz.: LR BK 273 str. 2d.), įregistruojant nusikaltimą pildoma viena 10-a kortelė, tačiau šioje kortelėje būtina pažymėti, kad nusikaltimas padarytas nusikalstamos gaujos. Todėl 14-oje eilutėje įrašomas LR BK straipsnis, nurodantis konkretų gaujos padarytą nusikaltimą (pvz.: LR BK 273 str. 2d.), o 15-oje eilutėje įrašomas LR BK 2271 str.

Šešiolikta eilutė pildoma iš kairės į dešinę, jei nusikaltimas užkardytas rengiantis ar pasikėsinant jį padaryti. Užkardytų nusikaltimų duomenys pildomi esant nebaigtam nusikaltimui. Organų užkardytais nusikaltimais reikia laikyti tuos, apie kurių pasikėsinimą daryti buvo iš anksto aišku iš kaltinamojo, sulaikytųjų, liudytojų parodymų, iš piliečių, įstaigų, organizacijų vadovaujančių asmenų pranešimų ir t.t., dėl to operatyvinės paieškos būdu nusikaltėliai, pasikėsinę padaryti nusikaltimą, buvo sulaikyti. Užkardytais vidaus reikalų organų iniciatyva reikia laikyti tuos nusikaltimus, kuriuos padaryti sutrukdė visuomenės atstovai, pasiūlius vidaus reikalų organų darbuotojams (prašymas, rekomendacija). Užkardytais nusikaltimais nėra tokios veiklos, kurios neturi rengimosi ar pasikėsinimo padaryti nusikaltimą požymių, nurodytų BK 16 str.

Septynioliktoje eilutėje atsispindi, ar nusikaltimas padarymo metu buvo akivaizdus ar neakivaizdus. Pildomas vienas langelis.

Neakivaizdus nusikaltimas yra tas nusikaltimas, kai keliant baudžiamąją bylą yra neaiškus nusikaltimą padaręs asmuo ir jam nustatyti ar sulaikyti reikalinga operatyvinė paieška ir tardymo veiksmai.

Aštuonioliktoje eilutėje nurodomas nukentėjusių asmenų skaičius: ši eilutė pildoma iš kairės į dešinę, joje gali būti įrašyti 4 skaičiai. Jeigu įrašyta mažiau,- kairėje turi būti nuliai, pvz.,

Devynioliktoje eilutėje nurodomos žinios apie nusikaltimo padarymo vietą, skaičius įrašant iš kairės į dešinę. 1-ame langelyje koduojamos reikšmės 1-4; 2-ame langelyje - 5-7, 3-iame langelyje - 8, pvz.: pataisos darbų įstaigoje įvyko muštynės -

Jei trečiame langelyje yra įrašyta 8 reikšmė, tai antrame langelyje būtinai įrašoma 7 reikšmė, pvz.: apvogtas gatvėje stovintis automobilis -

Vieša vieta laikytina: žmonių susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės, pėsčiųjų eismas miestų (gyvenviečių) gatvėse, šalia jų esantys atviri kiemai, skverai, parkai, kitos viešos žmonių pobūvio vietos (parduotuvės, teatrų, parodų salės, bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, kiti objektai).

PASTABOS:

1. Nelaikomi viešose vietose padarytais nusikaltimais:

- nusikaltimai, padaryti masiniams susibūrimams skirtose vietose, tačiau nusikaltimo padarymo metu nevykdžiusiuose visuomeninių funkcijų (uždaryti remontui ir nefunkcionuojantys bendrabučiai, viešbučiai, sanatorijos, poilsio namai, pensionatai, profilaktoriumai ir t.t.); tam tikru metų laiku neveikiančios sezoninio poilsio vietos (klubai, teatrai, parodos, muziejai, viešosios bibliotekos, stadionai, šokių aikštelės, pliažai) ir kt.; kada restoranuose, kavinėse, parduotuvėse ir kt. nėra lankytojų arba kai jie uždaryti nakčiai (išskyrus vagystes iš jų, taip pat iš kioskų, paviljonų, transporto priemonių ir kitų objektų, jei į juos įsibrauta tiesiogiai iš gatvės, - tokie nusikaltimai kvalifikuojami kaip padaryti viešose vietose, gatvėse);

- tęstiniai nusikaltimai (neteisėtas ginklo nešiojimas, sukčiavimas ir t.t.);

- vagystės iš butų, nepriklausomai nuo to, kaip patenkama į patalpas;

- nusikaltimai, susiję su eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais (BK 246, 247 str.);

- nusikaltimai, padaryti bendrabučių, butų bendro naudojimo vietose, laiptinėse, tarpaukštiniuose perėjimuose, palėpėse, rūsiuose, gyvenamųjų pastatų liftuose (išskyrus nerakinamas patalpas ir laiptines, į kurias nekliudomai galima patekti bet kuriuo paros metu);

- nusikaltimai, padaryti miško parkuose, jeigu nusikaltimo padarymo metu jie nevykdė viešosios vietos funkcijų;

- nusikaltimai, padaryti piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų kiemuose.

2. Nusikaltimai, padaryti atviruose (neaptvertuose) kiemuose, esančiuose prie pat gatvės, priskiriami prie nusikaltimų, padarytų viešose vietose ir gatvėse.

3. Nusikaltimai, padaryti atviruose (nors ir aptvertuose, tačiau nerakinamuose) kiemuose, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu, priskiriami prie nusikaltimų, padarytų viešose vietose.

Gatvės nusikaltimai išskiriami iš padarytų viešose vietose. Sąvoka "gatvė" vadinti miesto, miesto tipo gyvenvietės teritoriją. "Gatvės" teritorija apima gatves (pėsčiųjų šaligatvius), šalia jų esančius atvirus kiemus, skverus, aikštes. Taip pat į "gatvės" sąvoką įeina gatvių teritorijoje esantys valstybinių ir privačių įstaigų, prekybos objektų, gyvenamųjų namų pastatai (iš gatvės pusės), kioskai, stovinčios automašinos ir t.t.

1. Nusikaltimai, padaryti visuomeninio transporto priemonėse, skirtose keleiviams pervežti, priskiriami prie nusikaltimų, padarytų viešose vietose. Prie gatvės nusikaltimų jie nepriskiriami.

2. Nusikaltimai, padaryti aptvertose turgavietėse (turgaviečių darbo metu), priskiriami prie nusikaltimų, padarytų viešose vietose. Prie gatvės nusikaltimų jie nepriskiriami.

Dvidešimtoje eilutėje nurodoma konkreti nusikaltimo padarymo vieta, tai yra ta vieta, kur nusikaltimas pabaigtas daryti, pvz.: vagystė iš automobilio - 15, iš buto -31 ir t.t. Langeliuose skaičiai rašomi iš kairės į dešinę.

Dvidešimt pirmoje eilutėje rašomas ministerijos, departamento kodas (3 priedas).

Dvidešimt antros eilutės skaitmeninė dalis koduojama iš kairės į dešinę didėjančia tvarka. Gali būti įrašyti ne daugiau kaip trys rodikliai.

Nusikaltimo (pasikėsinimo) objektas - tai, į ką buvo nukreipta nusikalstama veika, pvz.: iš buto pavogė baldus, rūbus -

Transporto priemonė - įtaisas, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti.

Motorinė transporto priemonė - turinti variklį transporto priemonė (išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus). Ši sąvoka apima taip pat traktorius ir savaeiges mašinas.

Motociklas - dviratė motorinė transporto priemonė su šonine priekaba arba be jos. Motociklams prilygsta motorinės transporto priemonės, kurių masė be krovinio neviršija 400 kg.

Mopedas - dviratė arba triratė transporto priemonė su varikliu, kurio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h.

Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė (išskyrus invalidų vežimėlius), varoma ja važiuojančių asmenų raumenų jėga.

Priekaba - transporto priemonė, skirta vilkti motorine transporto priemone. Priekabomis taip pat laikomos puspriekabės.

Puspriekabė - su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

Keleivinis transportas - autobusai, troleibusai ir taksi, važiuojantys nustatytu maršrutu.

Dvidešimt trečios eilutės skaitmeninėje dalyje koduojami nusikaltimo padarymo būdai. Gali būti įrašyti trys rodikliai, rašant skaičius iš kairės į dešinę didėjančia tvarka.

Dvidešimt ketvirtoje eilutėje nurodomi nusikaltimo padarymui panaudoti įrankiai bei priemonės. Ji koduojama kaip 24 eilutė.

Dvidešimt penktoje eilutėje parodoma, kuo apsimetęs nusikaltėlis padarė nusikaltimą. Žyma daroma pagal 14 eilutėje nurodytą BK straipsnį.

Dvidešimt šeštoje eilutėje nurodytos papildomos žymos pagrindinei nusikaltimo kvalifikacijai, kurios yra būtinos ruošiant statistinius duomenis. Koduojama didėjančia tvarka iš kairės į dešinę. Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė, taip pat leidžiama mišri (bendra) nuosavybė.

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, taip pat gali būti ir juridiniai asmenys.

Viešosios nuosavybės teisės subjektai yra valstybė ir savivaldybės.

Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams.

Tokiais bendrasavininkiais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės.

Dvidešimt septinta eilutė koduojama, kai nusikaltimas padarytas patrulinės tarnybos maršruto, posto zonoje darbo metu.

Dvidešimt aštunta ir devinta eilutės koduojama, kai objektas yra saugomas, nurodant apsaugos rūšį ir kas ją vykdo.

Trisdešimtoje ir trisdešimt pirmoje eilutėse yra nurodoma apsaugos technikos rūšis ir jos suveikimas.

Trisdešimt antroje eilutėje nurodomas žuvusiųjų skaičius iš nukentėjusių asmenų, pvz.: žuvo 2 asmenys - tai pirmame langelyje rašomas 0, o antrame - 2.

Trisdešimt trečioje eilutėje koduojamas apylinkės numeris, kurį nurodo policijos komisariatas.

Trisdešimt ketvirtoje eilutėje įrašomas pareigūno asmens kodas.

11-oje kortelėje pažymimi duomenys apie nusikaltimo aiškinimo eigą. Ši kortelė pildoma nustačius nusikaltimą padariusį asmenį, kada byloje priimtas vienas iš šių sprendimų:

1) iškelta byla sumarinio proceso tvarka (1);

2) pareikštas kaltinimas vadovaujantis LR BPK 166 str. nustatyta

tvarka (2);

3) asmuo sulaikytas LR BPK 137 str. nustatyta tvarka (3);

4) asmuo nustatytas, tačiau kaltinimas nepareikštas (4);

5) kaltinimas pareikštas, paskelbta kaltinamojo paieška (5).

Kortelė asmeniui, kurio atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla sumarinio proceso tvarka, pildoma ir į IRD išsiunčiama kartu su 10-a kortele.

Kortelė asmeniui, kurio atžvilgiu pareikštas kaltinimas vadovaujantis LR BPK 166 str., pildoma priėmus nutarimą patraukti kaltinamuoju bei apklausus kaltinamąjį.

Kortelė asmeniui, sulaikytam LR BPK 137 str. numatyta tvarka, pildoma surinkus pakankamai įrodymų kaltinimui pareikšti, kai kaltinimas dar nepareikštas, pvz.: asmuo sulaikytas vadovaujantis LR BPK 137 str. ir jam, kaip įtariamajam, parinkta kardomoji priemonė suėmimas 10-iai parų, tačiau, nors ir pakanka įrodymų kaltinimui pareikšti, jis nepareikštas renkant įrodymus pagal naujai aiškėjančius nusikaltimus ar dėl kitų priežasčių, o ne dėl įrodymų stokos.

Analogiškai sprendžiama, kai kaltinimas sulaikytajam laikinai neteikiamas, nors ir pakanka įrodymų, tardytojui laukiant kokio nors svarbaus dokumento (medicininės ekspertizės akto), kuris būtinas priimant nutarimą patraukti kaltinamuoju, laukiant įtariamojo pasirinkto gynėjo ir pan.

Jei asmuo sulaikomas pagal LR BPK 137 str., tačiau įtarimas nepasitvirtina, kortelė nepildoma.

Kada asmeniui, sulaikytam pagal BPK 137 str., buvo užpildyta 11-a kortelė (įrašyta 9-18 eilutės 3 reikšmė) ir vėliau jam pareiškiamas kaltinimas, kortelė pildoma antrą kartą, pabraukiant minėtoje eilutėje 2 reikšmę, o 2-je eilutėje - "pakeisti".

11-a kortelė nusikaltimą padariusiam nustatytam asmeniui, kuriam kaltinimas nepareikštas (9-18 eilutės 4 reikšmė), pildoma tada, kai pakanka įrodymų kaltinimui pareikšti, tačiau jis per ataskaitinį laikotarpį dar nepareikštas dėl įvairių priežasčių, o ne dėl įrodymų stokos, pvz.: asmuo yra padaręs grobimą, įrodymų pakanka, galima reikšti kaltinimą, tačiau tikslinama pagrobto turto vertė, kad būtų galima priimti teisingą nutarimą patraukti kaltinamuoju; asmuo padarė kūno sužalojimą, įrodymų pakanka, tačiau laukiama teismo medicininės ekspertizės akto, kad pareiškiant kaltinimą būtų teisingai kvalifikuotas nusikaltimas ir pan.

Jeigu kortelėje buvo pažymėta 9-18 eilutės 4 reikšmė, po to buvo pareikštas kaltinimas, ši kortelė pildoma antrą kartą, pabraukiant 2 reikšmę.

Kortelės 5 reikšmė pildoma tada, kai byloje priimtas nutarimas patraukti asmenį kaltinamuoju ir, vadovaujantis LR BPK 220 str., paskelbiama jo paieška iki tardymo sustabdymo, vadovaujantis BPK 218 str. 1 p.

11-os kortelės 1-8 eilutės pildomos taip, kaip ir 10-os kortelės analogiškos eilutės.

Devintoji eilutė pildoma iš kairės į dešinę. Pirmame langelyje įrašomas nustatyto asmens atžvilgiu priimto sprendimo byloje kodas, po jo - asmens kodas, pvz.: asmuo sulaikytas LR BPK 137 str. nustatyta tvarka. 9-je eilutėje koduojama -

kodas asmens kodas

(iš paso)

Dešimtoje eilutėje skaičiai rašomi iš kairės į dešinę didėjančia tvarka. Gali būti pažymėti keli rodikliai, pvz.: asmuo nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, nedirbantis ir nesimokantis-

Vienuolikta-aštuoniolikta eilutės pildomos taip, kaip ir tos pačios statistinės kortelės 9-10 eilutės.

Devyniolikta-dvidešimta eilutės pildomos kaip 10-os kortelės 13, 34 eilutės.

20-a kortelė pildoma, kai baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas:

1) prokuroras baudžiamąją bylą perdavė į teismą, remdamasis LR BPK 232 str.;

2) bylos sumarinis procesas LR BPK 440 str.;

3) baudžiamoji byla nutraukta, remiantis LR BPK 5 str.;

4) LR BPK 91 str.;

5) baudžiamoji byla nutraukta pagal LR BPK 233 str. 2 p.;

6) baudžiamoji byla nutraukiama ar perduodama į teismą pagal LR BPK 357 str.;

7) parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje sustabdomas pagal LR BPK 218 str.;

8) baudžiamoji byla perduodama pagal tardyminį priklausomumą - LR BPK 145 str.;

9) bei kitais šios kortelės 13 eilutėje išvardintais atvejais.

Pirma-devinta eilutės pildomos taip, kaip 10-os kortelės atitinkamos eilutės.

Pildant 20-ą kortelę pirmą kartą, 2-oje eilutėje įrašomas skaičius 1. Darant šios kortelės pakeitimus ar papildymus 13-oje eilutėje (kai kortelė pildoma dėl priimto sprendimo baudžiamojoje byloje pakeitimo), 2-je eilutėje įrašomas skaičius 2. Skaičių 3 įrašo tik IRD statistikos inspektorius.

Dešimtoje eilutėje įrašomas asmenų, padariusių nusikaltimą, skaičius, pvz.: 01, 05, 10, 15.

Vienuoliktoje eilutėje nurodoma grupės, padariusios nusikaltimą, sudėtis.

Jei dešimtoje eilutėje bus koduota, jog nusikaltimą padarė du ar daugiau asmenų, tai vienuoliktoje eilutėje būtinai turi būti pažymėta atitinkama grupės rūšis.

Dvylikta eilutė pildoma iš kairės į dešinę, joje gali būti įrašyti 4 skaičiai. Jeigu įrašyta mažiau, - dešinėje turi būti nuliai, pvz.:

arba

Tryliktos eilutės pirmuose dviejuose langeliuose įrašomas sprendimo priėmimo pagrindas, kituose langeliuose - sprendimo priėmimo data, pvz.:

metai mėn. diena

Keturiolikta eilutė pildoma, kai baudžiamoji byla sustabdyta pagal BPK 218 str. 1 p. ir joje įrašomas paieškos bylos numeris.

Penkiolikta eilutė pildoma tik tuo atveju, kai yra nustatytas nusikaltimo padarymo motyvas.

Šešioliktą eilutę būtina pildyti visais atvejais, įrašant sprendimą priėmusio pareigūno kodą.

Septynioliktoje eilutėje nustatyta materialinės žalos suma rašoma koduojamos eilutės dešinėje pusėje, pvz.: nuostolis 1042 Lt -

Aštuoniolikta-dvidešimt penkta eilutės pildomos taip, kaip 17 eilutė (iš dešinės į kairę).

Dvidešimt šeštoje eilutėje į pirmus du langelius įrašomas narkotinių priemonių rūšies kodas. Paimtų narkotinių priemonių kiekis rašomas iš dešinės į kairę, pvz.: paimta 10 gr opijaus -

rūšis kiekis

Dvidešimt septintoje-dvidešimt aštuntoje eilutėse įrašomi tik skaičiai.

Dvidešimt devintoje-trisdešimt trečioje eilutėse įrašoma byloje dalyvavusio liudytojo pavardė, vardas ir asmens kodas. Jei asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis, paliekami tušti langeliai.

Trisdešimt ketvirta eilutė pildoma iš kairės į dešinę, gali būti įrašyti 2 rodikliai, pvz.: 10 arba 13.

Trisdešimt penktoje eilutėje nurodomas tarnybų dalyvavimas nustatant nusikaltimą padariusį asmenį. Eilutė pildoma iš kairės į dešinę, rašant skaičius didėjančia tvarka. Gali būti 4 rodikliai, pvz.:

Trisdešimt šešta eilutė pildoma, jeigu išaiškinant nusikaltimą buvo panaudotos mokslinės-techninės priemonės. Skaičiai rašomi iš kairės į dešinę, pvz.:

Trisdešimt septinta-trisdešimt aštunta eilutės pildomos taip, kaip 36 eilutė.

Trisdešimt devintoje eilutėje nurodomas apylinkės inspektoriaus kontroliuojamos apylinkės numeris.

Keturiasdešimta ir keturiasdešimt pirma eilutės pildomos kaip 11-os kortelės 21 ir 22 eilutės.

Trečią skyrių pildo policijos komisariato vadovas.

Keturiasdešimt antra eilutė pildoma iš kairės į dešinę. Pirmuose dviejuose langeliuose įrašoma tarnyba, tyrusi nusikaltimą, pvz.: 10 arba 12; kituose langeliuose gali būti įrašytos dvi pranešimų rūšys, pvz.: 03 ir 07 arba 03 ir 00 -

Darbo linija kodas

Kairėje skyriaus pusėje, žymoje "Nr. ..........." turi būti įrašytas pranešimo numeris. Langeliuose įrašyti tik šifrą, atitinkantį pranešimo rūšį. Jeigu nėra pranešimo numerio, duomenys neįskaitomi.

Nusikaltimą padariusio asmens kortelė pildoma, kai priimami šie sprendimai:

1) baudžiamoji byla perduota į teismą;

2) bylos sumarinis procesas LR BPK 440 str.;

3) baudžiamoji byla nutraukta, remiantis LR BPK 5 str. 3, 4, 8 p.;

4) LR BPK 91 str.;

5) LR BPK 357 str.;

6) byla nutraukiama kitais nereabilituojančiais pagrindais.

Vienam asmeniui pildoma viena 30-a kortelė, nepriklausomai nuo to, kiek jis padarė nusikaltimų.

Pirmoje eilutėje įrašomas miesto, rajono policijos komisariato, prokuratūros ar kitos tarnybos kodas, pvz.: 921, 922 -

Antroje eilutėje nustatytam asmeniui pirmą kartą pildant kortelę rašoma: 1 - "įskaityti", 2 - "pakeisti".

Trečioje eilutėje rašoma: 1 - baudžiamoji byla, 2 - medžiaga, 3 - sumarinis procesas, po to - bylos numeris, pvz.:

Ketvirtoje eilutėje į pirmus du langelius įrašomas asmens, padariusio nusikaltimą, eilės numeris, o į du paskutinius - jo padarytų nusikaltimų skaičius, pvz.:

Nr.

Penktoje eilutėje pažymėta tarnyba turi sutapti su baudžiamojo kodekso straipsnių paskirstymo tarnyboms sąrašu.

Šeštoje eilutėje rašoma statistinės kortelės išsiuntimo į IRD data.

Septintoje eilutėje rašoma statistinės kortelės gavimo data.

Aštuntoje eilutėje įrašomas nusikaltimą padariusio asmens kodas.

Devintoje-dešimtoje eilutėse įrašomas asmens vardas ir pavardė.

Vienuoliktoje eilutėje koduojama nusikaltimą padariusio asmens lytis.

Dvyliktoje eilutėje žymima nusikaltimą padariusio asmens pilietybė.

Tryliktoje eilutėje įrašoma tiksli gimimo data ir koduojama viena iš šešių amžiaus grupių, kuriai priklauso šis asmuo, pvz.:

amžius metai mėnuo diena

Keturioliktoje eilutėje būtinai koduojamas nusikaltimą padariusio asmens išsilavinimas.

Penkioliktoje eilutėje būtinai koduojama nusikaltimą padariusio asmens tautybė.

Šešioliktoje eilutėje pateikiami bendri duomenys apie gyvenamąją vietą, pvz.:

a) jeigu asmuo yra vietinis gyventojas, pirmame langelyje įrašomas kodas (1) ir miesto, rajono, kuriame gyvena, kodas (9 priedas) -

b) jeigu asmuo yra kitos valstybės gyventojas, pirmame langelyje įrašomas kodas (2), kituose langeliuose įrašomas valstybės kodas (naudotis valstybių klasifikatoriumi, 7 priedas) -

c) jeigu asmuo buvo PDĮ, pirmame langelyje įrašomas kodas (3), ir miesto, rajono, kuriame asmuo atliko bausmę, kodas -

d) jeigu asmuo yra be pastovios gyvenamos vietos, pirmame langelyje įrašomas kodas (4), kituose langeliuose - 000 -

e) jeigu asmuo nusikaltimo padarymo metu atliko karinę tarnybą, pirmame langelyje įrašomas kodas (5), kituose langeliuose - kodas miesto, rajono, kuriame asmuo atliko karinę tarnybą -

Septynioliktoje-devynioliktoje eilutėse koduojama, kur ir kuo dirbo asmuo, padaręs nusikaltimą. Duomenys apie nedirbančius ir nesimokančius asmenis, pildomi visais atvejais, kai asmuo nusikaltimo padarymo momentu niekur nedirbo ir nesimokė, nepriklausomai nuo laiko trukmės. Pensininkų, pensijinio amžiaus asmenų, namų šeimininkių, I ir II gr. invalidų, nėščių moterų, atostogaujančių moksleivių nereikia skirti prie nedirbančių.

Devyniolikta eilutė koduojama, remiantis LR ministerijų, departamentų, valdybų ir kt. tarnybų šifratoriumi (10 priedas).

Dvidešimtoje-dvidešimt trečioje eilutėse įrašomi BK straipsniai, pagal kuriuos asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pvz.:

str. ž d. p

Dvidešimt ketvirta eilutė pildoma iš kairės į dešinę ir tik tada, kai asmeniui inkriminuojamas BK 2271 str., pvz.:

Dvidešimt penktoje eilutėje koduojamos pažymos suteikia papildomų žinių apie asmens padarytą nusikaltimą. Jos turi atitikti 20 eilutėje įrašytą BK straipsnį, pvz.:

Dvidešimt šešta-keturiasdešimta eilutės pildomos, remiantis baudžiamosios, sumarinio proceso bylų, LR BPK 91 str. duomenimis, įrašant kortelėje nurodytus kodus. Kodai eilutėse rašomi didėjančia tvarka iš kairės į dešinę.

Trisdešimt ketvirtoje eilutėje būtina pažymėti asmens atžvilgiu baudžiamojoje byloje priimtą sprendimą.

40-a kortelė pildoma, kai:

1) baudžiamoji byla sujungta su kita baudžiamąja byla;

2) baudžiamoji byla išskirta iš baudžiamosios bylos;

3) prailgintas tardymo terminas;

4) baudžiamoji byla perduota iš naujo daryti parengtinį tyrimą;

5) atnaujintas parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuri anksčiau buvo nutraukta ar sustabdyta LR BPK 218 str. 2 p.

Pirmą-trečią eilutes užpildo informatikos inspektorius. 1-oje eilutėje pildomas baudžiamosios bylos numeris, pvz.:

Antroje eilutėje pildoma kortelės išsiuntimo į IRD data, pvz.:

Trečioje eilutėje rašoma kortelės gavimo IRD data.

Ketvirtą-aštuntą eilutes užpildo asmuo, atliekantis parengtinį tardymą baudžiamojoje byloje. Tuo atveju, kada baudžiamoji byla sujungiama su pagrindine byla, 4-os eilutės pirmame langelyje rašomas kodas "1" ir pagrindinės bylos numeris, pvz.:

kodas b. bylos Nr.

Tuo atveju, kai baudžiamoji byla išskiriama iš kitos baudžiamosios bylos asmens ar nusikaltimo atžvilgiu, 4-oje eilutėje rašomas kodas "2" ir numeris tos bylos, iš kurios byla buvo išskirta, pvz.:

kodas b. bylos Nr.

Penktoje eilutėje rašomas kodas ir tardymo termino prailginimo data, pvz.: tardymo terminas prailgintas 2 mėnesiams -

kodas metai mėn. diena

Šeštoje eilutėje kodas rašomas tuo atveju, kada yra priimtas vienas iš nurodytų sprendimų:

baudžiamąją bylą perdavė iš naujo daryti parengtinį tyrimą - prokuroras (1); teisėjas (2); baudžiamoji byla atnaujinta - anksčiau nutraukta (3); sustabdyta LR BPK 218 str. 2 p. (4); perduota sumarinio proceso tvarka iškelta baudžiamoji byla parengtiniam tardymui atlikti (5).

Septintoje eilutėje rašomas nustatytos baudžiamosios bylos tyrimo terminas po jos atnaujinimo.

Aštuntoje eilutėje rašoma pavardė pareigūno, atliekančio tyrimą baudžiamojoje byloje. Toje eilutėje pasirašo ir pats pareigūnas.

6-a kortelė pildoma, kai į nusikalstamumo apskaitą yra įtraukiami baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo rezultatai.

Pareigūnas, baigęs nagrinėti bylą, jos pradžioje, prieš bylos dokumentų vidaus apyrašą, kiekvienam kaltinamajam įdeda pažymą apie teisminio nagrinėjimo rezultatus (6 priedas), nurodydamas:

- tyrimą dariusios tarnybos pavadinimą;

- baudžiamosios bylos numerį;

- kaltinamojo anketinius duomenis.

Miestų, rajonų policijos komisariatuose pirminiai nusikaltimų apskaitos dokumentai įvedami į personalinius kompiuterius, remiantis sudarytu baudžiamosios statistikos programų paketu, kuris skirtas baudžiamosios statistikos duomenims kaupti ir siųsti į Informatikos ir ryšių departamentą. Šis programinis paketas realizuotas duomenų valdymo programos “Flint” IV (ir aukštesne) versija su keliomis papildomomis programomis.

Gautas ir miestų, rajonų policijos komisariatų statistines korteles apie nusikaltimus ir juos padariusius asmenis patikrina Statistikos skyriaus darbuotojai. Jeigu nėra klaidų (o esant joms - ištaisoma), jos siunčiamos į VRM IRD centrinę duomenų bazę. Kiekvieno mėnesio pabaigoje daromas kirtis ir formuojamas mėnesio duomenų apie nusikaltimus ir asmenis, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn, masyvas. Duomenys jame kaupiami kas mėnesį augančia tvarka. Šio banko duomenys yra pagrindas skaičiuojant ataskaitas ir duomenis apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje. Paruošti statistiniai atskaitomybės dokumentai, sutinkamai su Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus patvirtintu tabeliu, siunčiami adresatams.

Nusikaltimų, asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, masyvams formuoti naudojama programinė įranga, sudaryta funkciniu-moduliniu principu, ir yra dviejų lygių:

- centrinio, kuriame veikia operacinė sistema UNIX 4.1 ir reliacinė duomenų bazių valdymo sistema (RDBVS) “ORACLE” (versija 7.0) su priemonėmis “ORACLE TOOLS”; SQL*FORMS, SQL*NET, SQL*MENU; sąsajos palaikymui naudojama kalba SQL*PLUS, PL/SQL ir C standarto ANSI;

- personalinių kompiuterių, kurie dirba lokaliose darbo vietose (miesto, rajono PK), įjungtų į globalų VRM tinklą.

Sistema dirba dialogo režime:

- centriniame serveryje su pajungtais terminalais ir personaliniuose kompiuteriuose su terminalo emuliatoriais, pajungtais per lokalinį tinklą “ETHERNET”. Šiuo metu miestų ir rajonų policijos komisariatams duomenys F-1Ž, 2ŽT, VPV-1 siunčiami elektroniniu paštu. Norint gauti baudžiamosios statistikos duomenis elektroniniu paštu, būtina įsijungti į “ETHERNET” tinklą, o norint turėti priėjimą prie duomenų bazės, reikia kreiptis į Vidaus reikalų ministerijos vadovybę leidimo. Gavus leidimą, remiantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, sudaroma sutartis su konkrečiu asmeniu, kuris dirbs su duomenų baze. Siunčiant duomenis iš miestų, rajonų policijos komisariatų į Informatikos ir ryšių departamentą elektroniniu paštu, naudojama programa “CCMAIL”.

Programoje realizuotos šios funkcijos:

1) duomenų įvedimas ir jų loginė kontrolė;
2) duomenų paieška ir įvairios operacijos su rastais dokumentais;
3) duomenų siuntimas į centrinę duomenų bazę.

- miestų ir rajonų policijos komisariatų lokaliniuose PC tipo kompiuteriuose su operacine sistema Windows-95, Windows-98, MS-DOS, panaudojant Statistikos programų paketą, skirtą statistinių duomenų kaupimui ir jų persiuntimui elektroniniu paštu į centrinį duomenų banką.

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM Statistikos skyriuje sudaromos šios ataskaitos:

Svarbiausiose ataskaitose, kurios bus aprašytos, yra pagrindiniai rodikliai apie pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimus, priimtus sprendimus pagal juos, registruotų nusikaltimų skaičių bei asmenis, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn.

Ataskaitoje 1-G numatyti rodikliai pagal kiekvieną Baudžiamojo kodekso straipsnį. Joje yra šios skiltys: užregistruota, išaiškinta, neišaiškinta nusikaltimų bei kiek asmenų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Ataskaita sudaroma kas pusmetį.

Ataskaitos Nr.2 pagrindą sudaro rodikliai apie asmenis, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn. Be duomenų, kiek yra padariusių nusikaltimus asmenų, kurių padarytos nusikalstamos veikos pateikiamos Baudžiamojo kodekso straipsnių pjūvyje yra parinkti pagrindiniai socialiniai, demografiniai duomenys apie nusikaltusius asmenis. Ataskaita ruošiama kas pusmetį.

Ataskaita Nr.1-A sudaroma kiekvieną mėnesį. Joje yra duomenys apie nusikaltimus ir juos padariusius asmenis: kiek nusikaltimų užregistruota viešose vietose, gatvėse, kiek nusikaltimų padarė nepilnamečiai, anksčiau teisti, neblaivūs, grupės asmenų. Ataskaitoje galima rasti duomenis apie paieškomus ar dingusius be žinios nusikaltėlius, policijos komisariato operatyvinės veiklos rezultatus kovojant su nusikalstamumu bei duomenis apie nusikaltimus (iš praeitų metų neišaiškintų nusikaltimų skaičiaus), kurių tyrimas baigtas ataskaitiniame laikotarpyje. Ji yra ataskaitų 1-G ir 2 papildas.

Ruošiamoje kiekvieną mėnesį ataskaitoje Nr.2-E yra duomenys apie pareiškimus ir pranešimus dėl nusikaltimų užregistruotų policijos komisariatuose. Jos pagrindas - analogiškos ataskaitos, paruoštos kiekviename teritoriniame policijos komisariate. Šioje ataskaitoje numatyti rodikliai apie kiekį pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus, pagal juos priimtus, remiantis LR BPK 128 str., sprendimus: iškelti baudžiamąją bylą, atsisakyti ją iškelti, kiek pareiškimų ir pranešimų nagrinėta iki 3 parų, kiek virš 10 parų, taip pat neišnagrinėtų pareiškimų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigai. Ataskaitoje nurodoma skaičius panaikintų nutarimų atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ją iškeliant.

Likusiose ataskaitose rodikliai apie nusikaltimus ir asmenis, juos padariusius, dubliuojasi ir, mano nuomone, neturi esminės reikšmės. Dėl to Nusikaltimų prevencijos Lietuvoje centrui siūlyčiau naudoti darbe anksčiau aptartas ataskaitas.

Viena iš statistinių formų rūšių yra duomenys. Duomenys - tai rodikliai apie nusikaltimus ir asmenis, juos padariusius, miestų, rajonų pjūvyje.

Duomenų forma 1-Ž yra dviejų dalių. Pirmoje dalyje pateikiami bendrieji pagrindiniai rodikliai apie nusikalstamumą šalyje, o antroje dalyje rodikliai miestų, rajonų pjūvyje pagal KNT ir ENT tarnybas. Tai yra kas mėnesį ruošiama kompaktiška pagrindinių rodiklių forma.

“Ekranas” - tai kiekvieną mėnesį sudaroma didelė ir sudėtinga duomenų miestų, rajonų pjūvyje forma. Joje pagrindiniai rodikliai išdėstyti detaliai, stengiantis apimti kuo daugiau parametrų, t.y. kiek nusikaltimų užregistruota, išaiškinta, neišaiškinta, nusiųsta į teismą, kiek jų nutraukta reabilituojančiais arba nereabilituojančiais pagrindais, kiek nusikaltimų tenka 10000 gyventojų.

2Ž-apsk. - yra kompaktiška forma, kurioje pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai pateikiami apskričių (miestų, rajonų) pjūvyje. Ši forma sudaroma kas ketvirtį.

Formoje 14Ž duomenys apie asmenis, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn, pateikiami kas ketvirtį miestų, rajonų pjūvyje. Šioje formoje yra įskaitytų asmenų pagrindiniai demografiniai, socialiniai rodikliai.

Žinant, kad Lietuvoje transporto priemonių vagystės yra viena iš aktualiausių vagysčių rūšių siūlau naudotis kas mėnesį sudaroma duomenų forma KEL-P, ruošiama miestų, rajonų pjūvyje. Joje parinkti pagrindiniai rodikliai apie vagiamas auto - moto transporto priemones bei kiti su šiuo objektu susiję rodikliai.

Duomenų formoje BS galima susipažinti su kvotos, tardymo, prokuratūros ir kitų VRM sistemos padalinių atliktu darbu aiškinant nusikaltimus. Šioje formoje nurodyta kiek ir kas priėmė procesinių sprendimų nusiųsti bylą į teismą, nutraukti ją reabilituojančiais pagrindais, sustabdyti LR BPK 218 str. pagrindu ir kiti. Ši forma sudaroma kiekvieną ketvirtį.

Narkomanijos problema Lietuvoje neišspręsta ir šioje srityje reikia daug ir kruopščiai dirbti, todėl buvo sudaryta duomenų forma NARK. Joje kas mėnesį pateikiami duomenys apie nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei narkomanus, padariusius nusikaltimus.

Duomenys apie nusikalstamumą Baltijos valstybėse yra sudaroma kas mėnesį tiesiogiai pasikeičiant atitinkamais rodikliais su Estijos ir Latvijos VRM informatikos darbuotojais. Tai vienintelė forma, kurioje yra pagrindiniai Baltijos valstybių nusikalstamumo rodikliai.

Į Alfredo Kiškio puslapį