Stojimo ir priėmimo į doktorantūros studijas kokybė
Išvados
1. Nors palyginus ketvirtųjų ir trečiųjų, antrųjų ir pirmųjų metų doktorantų motyvaciją pastebėtina, kad stojančiųjų į trečiąją studijų pakopą motyvacija padidėjo 50 proc., tačiau teigtina, kad tik labai motyvuoti asmenys privalo būti priimti į doktorantūros studijas.
2. Palyginus doktorantų, doktorantų vadovų bei administracinių, studijų padalinių vadovų vertinimus pastebėta, kad doktorantų vadovai blogiausiai vertina stojimo į doktorantūrą procedūrų kokybę universitete.
3. Pastebėtina tendencija, kad vis daugiau asmenų iš karto po magistrantūros studijų stoja ir įstoja į doktorantūrą. Ankstesnė tendencija, kuomet į doktorantūrą asmenys stodavo praėjus 1 iki 4 metų po magistrantūros studijų nyksta.
4. Naujas tolimesnis tyrimas galėtų atskleisti, kokią įtaką praėję metai po magistrantūros iki stojimo į doktorantūrą daro mokymosi veiksmingumui ir disertacijos parengimui laiku.
Rekomendacijos
1. Rekomenduojama priėmimo komisijai tvirtinant priėmimo taisykles formaliai nustatyti stojamųjų egzaminų įvertinimą 8 (gerai) kaip minimalų konkursą praeinamą balą.
2. Rekomenduojama universiteto rektoriui tvirtinant konkursines komisijas į jas įtraukti nepriklausomą nešališką narį, kaip objektyvumo ir nešališkumo garantą, užtikrinant bet kokios protekcionizmo formos priėmimo metu pašalinimą.
3. Rekomenduojama Doktorantūros studijoms vesti detalią statistiką, pagal priimtą formą, padedančią nustatyti katedrų gebėjimą kontroliuoti, kuruoti ir prižiūrėti doktorantų ugdymo procesą, t. y. ar jie įgyvendina individualių doktorantūros studijų ir tiriamųjų darbų programos etapus numatytu laiku, ar laiku parengia disertacijas, ar dalyvauja universiteto mokslinėje veikloje, ar vyksta reguliarios konsultacijos su moksliniais vadovais, ar moksliniai vadovai kuria mokslinę produkciją, kad galėtų vadovauti doktorantams ir pan. Vadovaujantis katedrų minėtuoju katedrų gebėjimu kontroliuoti, kuruoti ir prižiūrėti doktorantų ugdymo procesą rekomenduojama priėmimo komisijai skirstyti naujai priimamų doktorantų skaičių (mažinti arba didinti).
4. Rekomenduojama įvesti užsienio kalbos testo diferencialinį vertinimą.
5. Rekomenduojama atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms užtikrinti, kad stojimo į atskiras mokslo krypties šakas egzaminų sudėtingumo kokybine (pavyzdžiui, egzamino programos turinys) ir kiekybine (pavyzdžiui, klausimų skaičiaus gausa) prasme būtų tolygus.
6. Rekomenduojama vertinti stojančiųjų motyvaciją studijuoti doktorantūros studijose: siūlytina pokalbį su atitinkamomis doktorantūros komisijomis padaryti ne tokį formalų. Pokalbio metu doktorantai turėtų pagrįsti savo motyvaciją ir pristatyti savo mokslinio tiriamojo darbo planą. Tarp stojimo dokumentų galėtų būti motyvacinis laiškas.
7. Rekomenduojama atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms skatinti katedras daugiau dėmesio skirti darbui su būsimais pretendentais stojimui į doktorantūros studijas, potencialių kandidatų paieškai, numatant jiems karjeros galimybes atitinkamoje katedroje.
8. Rekomenduojama atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms įpareigoti katedras atnaujinti stojamųjų egzaminų programas bei parengti stojamųjų egzaminų vertinimo vieningą metodiką, siekiant kuo objektyviau įvertinti stojančiojo žinių ir gebėjimų lygį, nepriklausomai į kurią mokslo krypties šaką yra stojamą.
9. Rekomenduojama priėmimo komisijai tvirtinant priėmimo taisykles formaliai pripažinti, kad stojančiojo asmens pasižymėjimas mokslo srityje, pavyzdžiui, publikacijos, pranešimai konferencijose ir kt., priduoda papildomą balų skaičių.
10. Rekomenduojama atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms įpareigoti katedras paskelbti viešai siūlomas tyrimų kryptis, kurios atitinka katedros ir fakulteto prioritetines mokslo kryptis, doktorantams, siekiant skatinti stojančiųjų doktorantų sąmoningumą apie atitinkamų mokslo krypčių aktualumą ir poreikį.
procedūrų kokybę administracinių, studijų padalinių vadovai siūlo tokius būdus: ,,stojančiųjų referato mokslinio darbo ir specialybės egzamino tematika (turi) būti orientuota į galimų vadovų Galbūt galima paskelbti konkrečias tyrimų kryptis ir orientuoti tokiu būdu stojančiuosius, ,,, ,,sustiprinti egzaminavimo tvarką ir vertinti ne tik užsienio kalbą, specialybės dalyką ir mokslinį referatą, bet būtina taip pat vertinti stojančiojo metodologinius gebėjimus, ,,stojamųjų egzaminų laikymo sugriežtinimas, pavyzdžiui, nustatant, įvertinimą 8 (gerai) kaip minimalų konkursą praeinamą balą, ,,didinti reikalavimus užsienio kalbų mokėjimui, todėl turėtų būti egzaminuojama, o ne tik organizuojamas pokalbis.
1. Tik apie 60 mokslininkai, pedagogai universitete atitinka doktorantų vadovams keliamus reikalavimus.
2. Moksliniai vadovai ne pilnai atlieka savo funkcijas kaip doktorantų vadovai, kadangi visi iš jų yra paskiriami vadovaujantis formaliais nacionaliniais aktais reglamentuotais reikalavimais. Dauguma mokslinių vadovų tokiu būdu yra visai kitos srities specialistai, turi kitus mokslinius interesus ir prioritetus, kas dažnai priveda iki formalaus vadovavimo vyravimo, t. y. susitikimo su doktorantu kartą į metus prieš atestaciją.
3. Mažas turinčių teisę vadovauti doktorantams mokslinių vadovų ratas sąlygoja siaurą doktorantų tematine prasme specializaciją.
4. Doktorantai dažniau inicijuoja mokslines konsultacijas su moksliniais vadovais nei patys moksliniai vadovai. Teigtina, kad susidomėjimas doktoranto studijomis turėtų būti ne tik paties doktoranto prioritetas. Moksliniai vadovai taip pat turėtų sistemingai žiūrėti į konsultacijas ir rodyti konsultacijų iniciatyvą, o ne tik formaliai pasirašyti ataskaitas. Pastebimas mokslinių vadovų formalus požiūris į vadovavimą doktoranto moksliniam darbui, kurį privaloma eliminuoti.
5. Dauguma mokslinių vadovų neturi gebėjimų vadovauti doktorantams.
6. Dauguma mokslinių vadovų dėl darbo krūvio ir skatinimo sistemos stokos neskiria pakankamai dėmesio doktorantų moksliniams vadovavimui.
7. Šiuo metu mokslinius vadovus skatina vadovauti doktorantams tik mokslinių idėjų sklaidos galimybė ir noras pasidalinti idėjomis.
1. Rekomenduojama Doktorantūros studijoms pateikti reguliarių mokslinių konsultacijų vyksmo metodiką, suderinti ją su atitinkamų doktorantūros krypčių komisijomis ir įpareigoti katedras jos laikytis ir teikti ataskaitas, siekiant maksimalaus laiku apgintų disertacijų rodiklio.
2. Rekomenduojama Mokslo direkcijai kurti ir įdiegti mokslinės produkcijos skatinimo sistemas, siekiant, kad visi katedros mokslininkai pedagogai atitiktų nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus, o įstoję doktorantai turėtų ne vieną mokslinio vadovo pasirinkimą.
3. Rekomenduojama arba Studijų direkcijai numatyti mažesnius akademinius krūvius moksliniams doktorantų vadovams.
4. Rekomenduojama atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms neskirti vienam moksliniam vadovui maksimalaus galimo doktorantų skaičiaus.
5. Rekomenduojama universiteto rektoriui paskirti didesnius priedus prie atlyginimo moksliniams doktorantų vadovams, kadangi turėdami pilnus akademinio darbo krūvius su bakalaurais ir magistrantais, doktorantų moksliniais vadovai yra priversti dirbti su doktorantais savo laisvalaikio sąskaita.
6. Rekomenduojama Doktorantūros studijoms, atitinkamiems fakultetams kviesti išorės ekspertus ir pravesti apmokymus doktorantų moksliniams vadovams, apie vadovavimo jauniems mokslininkams ypatumus.
7.Rekomenduojama atitinkamiems fakultetams skatinti ir inicijuoti mokslinių vadovų bendradarbiavimą, diskusijas.
8. Rekomenduojama Tarptautinių ryšių ir studijų centro padaliniams skleisti informaciją apie doktorantų mokslinių apmokymų užsienio universitetuose galimybes.
Doktorantūros studijų kokybė
1.Skirtingai nuo pagrindinių ir magistrantūros studijų, doktorantūros studijų procesui nėra sukurta kompiuterinė duomenų bazė, visa informacija apie studijų procesą išskaidyta po katedras ir todėl nėra galimybės tinkamai analizuoti doktoranto efektyvumo, siejant jo pažangumo priklausomybę nuo atsiskaitymų, atestacijų, disertacinio darbo dalių užbaigimo laiko, atsilikimo nuo numatyto darbų grafiko ar jo aplenkimo.
2. Individualios doktorantūros studijų ir tiriamųjų darbų programos turinio ir sudarymo procedūros kokybė universitete ženkliai pagerėjo, tačiau dėl konkrečių doktorantūros studijų etapų formalaus reglamentavimo nebuvimo (pavyzdžiui, kada doktorantas privalo išlaikyti doktorantūros studijų egzaminus, kada doktorantas turi atspausdinti pirmąjį, o kada antrąjį straipsnį pagal disertacijos tematiką ir pan.) iškyla sunkumų dėl tos programos turinio, atlikimo terminų ir pan..
3. Kasmetinės atestacija katedrose ir atitinkamos krypties doktorantūros komisijose gali būti įvardijama, kaip neveiksmingas nepažangių doktorantų kontrolės ir priežiūros filtras doktorantūros studijose universitete.
4. Doktorantūros studijų procedūrų ir sudėties kokybė universitete nėra pilnai užtikrinama, kadangi doktorantūros studijose dominuoja individualus doktorantų darbas, pavyzdžiui, dėl doktorantų užimtumo nesusidaro grupės paskaitų vedimui, dauguma doktorantūros studijų programų yra sudarytos magistrantūros studijų pagrindu.
5. Doktorantūros studijų studentai labai silpnai dalyvauja Mykolo Romerio universiteto organizuojamuose mokslo renginiuose, t. y. konferencijose, paskaitose, kursuose ir pan. Labai svarbu, kad doktorantai neapsiribotų formalių reikalavimų atitikimu, tačiau įsijungtų, dalyvautų ir inicijuotų papildomas veiklas, dalyvautų įvairių tarpdalykinių tematikų konferencijose, mokslininkų, doktorantų tinkluose, moksliniuose būreliuose.
6. Doktorantūros studijų studentai beveik visiškai nedalyvauja kitų Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų organizuojamuose mokslo renginiuose, t. y. konferencijose, paskaitose, kursuose ir pan.. Žemą dalyvavimo kitų Lietuvos universitetų mokslininkėje veikloje doktorantai grindžia laiko, galimybių, informacijos stoka, tačiau tokia jaunųjų mokslininkų savanoriška izoliacija gali būti įvardijama kaip labai trumparegiška laikysena.
7. Ketverius metus trunkančių doktorantūros studijų eiga yra netolygi, studijų etapai (egzaminų laikymas, disertacijos rengimas, straipsnių spausdinimasis ir pan.) paskirstyti ne proporcingai. Nei nacionaliniu nei universiteto lygmeniu nėra reglamentuota, kada, kokie doktorantūros studijų etapai privalo būti įgyvendinami. Vadovaujamasi nusistovėjusia praktika, kad visas doktorantūros studijų veiklas procentine išraiška reikia paskirstyti studijų metams. Tačiau pastebėta, kad doktorantai yra linkę paskirstyti tik egzaminų laikymą proporcingai studijų metams, tačiau kiti darbai, kaip straipsnių rengimas ir spausdinimas, disertacijos dalių rengimas yra ignoruojami pirmaisiais studijų metais ir ,,tempiami iki paskutiniųjų studijų metų ir neretai baigiasi disertacijos neparengimu laiku ir išbraukimu iš doktorantų sąrašų. Tai užfiksuota ir atliktame tyrime.
8. Doktorantūros studijos (savo apimtimi, siūlomomis doktorantūros studijų dalykų programomis), nepilnai MTEP prioriteto ,,Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje kryptį. Net 73 proc. doktorantų prieš tyrimą nežinojo, kas yra MTEP prioriteto ,,Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje kryptis. Mažiau, 15 proc. doktorantų vadovų prieš tyrimą nežinojo, kas yra MTEP prioriteto ,,Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje kryptis. Tyrimas liudija, kad universitete nėra įsisąmonintos pilnai pagrindinės Europinės mokslinės ir studijų prioritetinės kryptis. Tokiu būdu, jei nebus imtasi konkrečių priemonių tam tikra dalimi doktorantūros studijos gali tapti savitiksliu reiškiniu.
9. 51 proc. doktorantų, 50 proc. doktorantų vadovų, vos 24 proc. administracinių, studijų padalinių vadovų mano, kad yra svarbu, kad Mykolo Romerio universiteto doktorantūros studijos (savo apimtimi, siūlomomis doktorantūros studijų dalykų programomis), atititiktų MTEP prioriteto ,,Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje kryptį.
Rekomendacijos
1. Rekomenduojama Doktorantūros studijoms inicijuoti Doktorantūros reglamento keitimą arba tausojant laiko sąnaudas inicijuoti vidaus dokumento patvirtinimą universitete. Pastarasis dokumentas turi konkrečiai reglamentuoti, kokios yra individualaus doktorantūros studijų ir tiriamųjų darbų plano dalys, kokie yra tų dalių įgyvendinimo terminai ir kokia jų įgyvendinimo eilės tvarka, kokių priemonių imamasi už etapų neįgyvendinimą, vėlavimą įgyvendinti arba įgyvendinimą ne pagal nustatytą eilės tvarką ir pan. Individualus doktorantūros studijų ir tiriamųjų darbų plane doktorantūros studijų etapai privalo būti išdėstyti kas metai. Kiekvienų studijų metų pradžioje, prieš atestaciją doktorantas privalo sudaryti detalų einamųjų metų planą (siūlomos sudėtinės dalys: metodologinė ir procedūrinė) ir jį apsiginti.
2. Rekomenduojama Doktorantūros studijoms inicijuoti Doktorantūros reglamento keitimą ir iki trijų mėnesių nuo įstojimo prailginti individualaus doktorantūros studijų ir tiriamųjų darbų plano sudarymą.
3. Rekomenduojama Studijų ir Mokslo direkcijoms ką tik įstojusiems doktorantams pravesti paskaitų ciklą apie tiriamojo darbo planavimo ypatumus.
4. Rekomenduojama Mokslo direkcijai ir atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms inicijuoti atestavimo unifikuotos metodikos parengimą ir patvirtinimą.
5. Rekomenduojama katedroms inicijuoti dažnesnius tarpinius, signalinius atsiskaitymus doktorantams.
6. Rekomenduojama Mokslo direkcijai ir atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms parengti ir patvirtinti unifikuotas atestacijos dokumentacijų formas.
7. Rekomenduojama katedroms atestuoti doktorantus vadovaujantis aukščiau minėtomis patvirtintomis atestacijų dokumentacijos formomis, vertinimo metodikomis, vengiant bet kokio protekcionizmo ar subjektyvumo.
8. Rekomenduojama Studijų ir Mokslo direkcijoms patvirtinti privalomų paskaitų skaitymą ir praktinius užsiėmimus doktorantams. Papildomi dalykai būtų skaitomi, jei susirinktų pakankamas norinčiųjų skaičius.
9. Rekomenduojama šalia krypties/šakos privalomo studijų dalyko kaip privalomo pridėti dar vieną privalomą dalyką, t. y. tyrimo metodologijos.
10. Rekomenduojama Studijų direkcijai inicijuoti katedrose doktorantūros studijų programų atnaujinimą ir inovatyvių naujų programų sukūrimą, nes doktorantams katedros turėtų siūlyti inovatyvias savo turiniu ir specifika programas.
11. Rekomenduojama katedroms aktyviau integruoti doktorantus į universiteto veiklą, įtraukiant juos į mokslinius projektus, padedant jiems suprojektuoti akademinę karjerą universitete, organizuojant mokslinius renginius, inicijuojant mokslines diskusijas, nagrinėjant mokslines aktualijas moksliniuose būreliuose, atliekant tyrimus (ypač tarpdalykinius) ir pan..
12. Rekomenduojama Mokslo ir Studijų direkcijoms organizuoti apmokymus moksliniams vadovams, kelti jų vadovavimo doktorantui kvalifikaciją.
13. Rekomenduojama ir toliau Mokslo direkcijai inicijuoti tarptautinių ekspertų paskaitas doktorantams.
14. Rekomenduojama Studijų direkcijai neriboti doktorantų įdarbinimo universitete asistentais ar lektoriais (trečiųjų ir ketvirtųjų studijų metų doktorantus).
15. Rekomenduojama visiems padaliniams susiejusiems su doktorantūros studijomis aktyviai bendradarbiauti su kitų Lietuvos aukštųjų ir mokslo institucijomis, inicijuoti bendrus tyrimus, projektus, tinklus ir į juos įtraukti doktorantus.
16. Rekomenduojama katedrų vedėjams inicijuoti kasmėnesinius susitikimus su doktorantais, ne tik einamųjų reikalų aptarimui, bet ir mokslinei diskusijai.
17. Rekomenduojama Informacinių technologijų centrui sukurti doktorantūros studijų eigos monitoringo bazę.
1. 58 proc. doktorantų yra patenkinti disertacijos temos pasirinkimo procedūros kokybe. Tačiau tyrime pastebėta, kad tik 40 proc. pirmųjų studijų metų doktorantų yra disertacijos temos pasirinkimo procedūros kokybe universitete. Tai indikuoja tai, kad vis gi šios procedūros kokybės saugikliai yra silpni ir rezultatas tampa nuo jų nepriklausomas, tam tikra prasme nekontroliuojamas.
2. Prieinama vieningos išvados, laikas temos pasirinkimui per trumpas, doktorantai nėra susipažinę su universiteto mokslo, o tuo labiau su Europos ir pasaulio prioritetinėmis mokslo kryptimis, stojantieji yra nemotyvuoti mokslininkai ir neatsineša savo idėjų.
3. Tik 24 proc. doktorantų yra patenkinti disertacijos rengimo ir gynimo procedūrų kokybe universitete. Kaip ir disertacijos temos pasirinkimo procedūros kokybės rodiklis taip ir disertacijos rengimo ir gynimo procedūrų kokybės rodiklis nėra stabilus. Tai indikuoja tai, kad vis gi šių procedūros kokybės saugikliai yra silpni ir rezultatas tampa nuo jų nepriklausomas, tam tikra prasme nekontroliuojamas.
4. Doktorantai per vėlai susiformuoja nuomone apie disertacijos rengimo kokybę. Tiek trečiaisiais (apie 20 proc.) tiek ketvirtaisiais (apie 15 proc.) studijų metais doktorantai vis dar neturi nuomonės apie disertacijos rengimą. Tai leidžia manyti, kad jie pradeda rengti disertaciją tik trečiųjų studijų metų pabaigoje.
5. Disertacijos detalus planas yra aptariamas per vėlai, studijų laikas paskirstytas netolygiai.
6. Doktorantai sąmoningai vilkina laiką ir disertacijos rengimas vyksta paskutiniaisiais studijų metais. Neišvengiamai tai atsiliepia disertacijų turinio kokybei, sąlygoja atlikto tyrimo vienpusiškumą, panaudotos metodologijos skurdumą.
7. Nacionaliniuose teisės aktuose pateikta reglamentuotė dėl reikalavimų disertacijai tenkina doktorantus.
8. Net apie 35 proc. doktorantų neturi nuomonės apie MTEP prioriteto ,,Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje kryptį. Tai suponuoja, kad informacija, apie naujausias europines ir pasaulio mokslo ir studijų tendencijas nepasiekia visų mokslininkų ir pedagogų.
Rekomendacijos
1. Rekomenduojama kiekvienai katedrai viešai paskelbti savo interneto puslapiuose, kokie moksliniai prioritetai (suderinti su MRU, nacionaliniais ir ES mokslo prioritetais) joje dominuoja, kad doktorantai stodami galėtų orientuoti savo tyrimus į tuos prioritetus.
2. Rekomenduojama katedroms, moksliniams vadovams skatinti tarpdalykinių temų pasirinkimą disertacijoms.
3. Rekomenduojama atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms ir priėmimo komisijai priimant doktorantus ne tik kreipti dėmesį į pademonstruotas labai geras žinias stojimo metu, bet ir būsimo tyrimo planą, tematiką.
4. Rekomenduojama fakultetams glaudžiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, siekiant užsakomųjų tyrimų, kurie galėtų būti doktorantų rengiamų disertacijų pagrindu.
5. Rekomenduojama katedroms, atitinkamų krypčių doktorantūros komisijoms ir fakultetų taryboms tvirtinant disertacijų temas vengti formalaus požiūrio ir jas sieti su sieti su studijų poreikiais, sieti su universiteto mokslo prioritetais, sieti su šalies problematikomis, sieti su tarptautiniame lygmenyje aktualiais prioritetais, sieti su tarptautinėmis mokslo programomis.
6. Rekomenduojama katedrų vedėjams ir moksliniams vadovams teikti nuoseklesnę pagalbą doktorantams formuojant jų disertacijų gynimo tarybas.
7. Rekomenduojama katedroms reikalauti iš doktorantų, kad savo tyrimo rezultatus pristatytų konferencijose bendruomenei.
8. Rekomenduojama katedroms į gynimus kviesti užsienio universitetų mokslininkus.
9. Rekomenduojama moksliniams vadovams supažindinti doktorantus su įvairiomis metodologijomis ir vengti deskriptyvinio pobūdžio disertacijų.
Doktorantūros studijų finansavimo kokybė
1. Šiuo metu MRU doktorantūros studijos nėra apskaitomos kaip atskiras pelno/sąnaudų centras, neįmanomas įvertinti sąnaudų doktoranto parengimui pagrįstumo, o taip pat įvertinti jų kitimo dinamikos.
2. Doktorantų finansavimo galimybės nėra pilnai užtikrinamos: mokama stipendija nesuteikia socialinių garantijų, tad tenka dar įsidarbinti pilu arba pusantro etatu. Pažymėtina, kad kylant kainoms doktoranto stipendija lieka to paties dydžio.
3. Neakivaizdinių studijų doktorantūros mokestis išaugo nuo 2002 m. iki 2006 m. išaugo nuo 3 000 litų iki 8 000 litų. Naujųjų daktarų gaunamos pajamos po laipsnio suteikimo ilgai nepadengia tokios investicijos.
3. Finansavimo galimybės nėra palankios doktorantams. Darbo krūvis universitete ir už jo ribų užima visą laiką ir išsemia visą energiją, todėl doktorantūra nebepatenka į asmens prioritetų pirmąsias gretas.
Rekomendacijos
1. Rekomenduojama bendros universiteto apskaitos rėmuose vesti doktorantūros studijų padalinio pajamų ir sąnaudų apskaitą ir, tokiu būdu, pradėti vykdyti šio padalinio finansų valdymą.
2. Rekomenduojama Ekonomikos ir finansų direkcijai įsteigti fondą, į kurį finansavimą pritrauktų fakultetai kontaktuodami su viešuoju ir privačiuoju sektoriais. Fondo pinigai būtų naudojami tyrimų finansavimui, stažuočių rėmimui ir pan.
3. Rekomenduojama fakultetams, katedroms, taip pat įtraukiant pačius doktorantus inicijuoti, rengti ir įgyvendinti projektus, kurių lėšomis doktorantai galėtų atlikti tyrimus, stažuotis.
Išvados
1. Mobilumo galimybės yra labai žemos, dėl finansų, laiko stokos, darbo krūvio, šeimyninių įsipareigojimų ir pan.
2. Mobilumo žemas rodiklis. Vadovaujantis Lietuvos mokslo tarybos nuostatą, kad disertacija kaip originalus mokslo kūrinys privalo apibendrinti ne tik Nacionalinę ir Europos, bet ir tarptautinę patirtį ir įdirbį, ilgainiui gali sąlygoti prastesnės kokybės disertacijų rengimą ir atliekamų tyrimų skurdumą ar nebuvimą iš viso.
3. Apie 65 proc. visų doktorantų visiškai nedalyvauja užsienio universitetų organizuojamose mokslo renginiuose, t. y. seminaruose, konferencijose, vasaros mokyklose ir pan. Būtina skatinti visais įmanomais būdais doktorantų mobilumą, kadangi nuo jo tiesiogiai priklauso tyrimų kokybė, jaunojo mokslininko brandumas, platus akiratis ir kompetencija.
1. Rekomenduojama Mokslo direkcijai, fakultetams, katedroms ir patiems doktorantams skatinti mobilumą įvairiomis priemonėmis: priimančių institucijų-partnerių paieška, mobilumo projektų rengimas, kitų projektų rengimas, fondų paieška, tarpininkavimas su privataus ir viešojo sektoriaus institucijomis, įsitraukiamas į tinklus ir pan.
2. Rekomenduojama priėmimo metu konkursinėms komisijoms realiai ir objektyviai vertinti kalbų žinių lygį, įvertinant, ar tikrai kandidatas yra pajėgus atlikti tyrimą, bendrauti, studijuoti literatūrą ir pan. atitinkama užsienio kalba, kad vėliau kalbos barjeras neužkirstų kelio tobulėjimui.
1. Tik 31 proc. doktorantų tenkina asmens baigusio Mykolo Romerio universiteto doktorantūros studijas ir apsigynusio daktaro disertaciją karjeros galimybės Lietuvoje.
2. Visų studijų pakopų diplomų devalvacija tampa vis aktualesne problema Lietuvoje.
3. Turint mokslinį laipsnį ir liekant dirbti universitete darbo užmokestis yra labai mažas, tai priverčia mokslininkus ieškotis darbo kitur ir realizuoti save kitose srityse,
4. Būtina užtikrinti geresnes universiteto darbuotojų socialines garantijas.
Rekomendacijos
1. Rekomenduoja universiteto aukščiausio lygio vadovams atstovauti ne tik Mykolo Romerio universiteto, bet ir kitų Lietuvos universitetų jaunųjų mokslo daktarų interesus, siekiant, daryti įtaką nacionalinei įstatyminei bazei ir sukurti palankesnes įsidarbinimo garantijas viešajame ir privačiajame sektoriuose. Interesų atstovavimo stoka sąlygoja tai, kad brangios finansinės ir laiko sąnaudų investicijos į doktorantūros studijas nesugrįžta.
2. Rekomenduojama fakultetams, katedroms motyvuoti doktorantus dirbti universitete, aktyviai juos įtraukiant į mokslinius ir kitus projektus, tinklus, suteikiant iniciatyvos, saviraiškos ir kūrybos laisvę.
3. Rekomenduojama doktorantų vadovams, katedroms, fakultetams, doktorantūros komisijoms užtikrinti, kad tik geriausios kokybės disertacijos būtų rengiamos ir apginamos universitete, siekiant kovoti su diplomo devalvacija. Prioritetą teikti disertacijų kokybei, o ne kiekybei.
Teisės krypties doktorantūros studijų bandomasis vertinimas, vertinimo išvados ir tobulinimo rekomendacijos
Tolesnio doktorantūros studijų kokybės tobulinimo rekomendacijos
I. Stojimui į doktorantūrą:
II. Mokslinio vadovo ir mokslinio vadovavimo kokybei pagerinti:
III. Doktorantūros studijų kokybė:
1. Siūlytina doktorantų atestaciją organizuoti vadovaujantis labai konkrečiai reglamente įvardintais kriterijais, su kuriais būtų supažindinti patys doktorantai bei jų moksliniai vadovai.
2. Privalomųjų dalykų programos neatitinka doktorantų poreikių, todėl turi būti keičiamos, tobulinamos atsižvelgiant į juos. Siekiant patobulinti programų turinį ir formą taikytini skirtingi grįžtamojo ryšio tyrimai ir pan.
3. Siekiant formuoti pilnavertiškas doktorantūros studijas siūlytina pavesti Doktorantūros skyriui organizuoti doktorantų paskaitas, diskusijas, seminarus privalomiems studijų dalykams.
4. Doktorantūros studijose pasigendama metodologijos studijų, kurie būtų išsamiai pateikiami ir lavintų specialiuosius įgūdžius, todėl siūloma pavesti Doktorantūros skyriui organizuoti Mokslinių tyrimų metodologijos dalyko programos parengimą ir paskaitų skaitymą doktorantams.
5. Nustatyti reikalavimą parengti du doktorantūros studijų planus, vienas kurių būtų susijęs su studijų planu, kitas su mokslinės veiklos planu. Pirmojo plano įgyvendinimas siūloma, kad būtų organizuotas per 1-1,5 studijų metus, antrojo per 2-3 studijų doktorantūroje metus. Pirmasis jų turėtų būti pateikiamas per 1 mėnesį nuo studijų doktorantūroje pradžios, antrasis praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo studijų doktorantūroje pradžios. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas atitinkamai pakeisti doktorantūros reglamentą.
6. Pavesti Doktorantūros skyriui parengti rekomendacijas ir pavesti moksliniam vadovui atlikti doktorantų konsultacijas individualių doktorantūros studijų ir mokslinės veiklos planų rengimui.
7. Pavesti Doktorantūros skyriui suformuluoti konkrečius kriterijus, kurie būtų privalomi visiems doktorantams, siekiantiems atestacijos.
IV. Disertacijos rengimo ir gynimo kokybės gerinimui:
V. Doktorantūros finansavimo tvarkai pagerinti:
Siekiant pagerinti doktorantų finansavimo tvarką, turėtų būti sukurtas tinklas tarp MRU doktorantūros ir nacionalinių ir užsienio fondų, kuris galėtų finansiškai paremti doktorantus mokant už studijas, remiant finansiškai užsienio stažuotes, vykstant į konferencijas. Pavesti Mokslo direkcijai ir Doktorantūros skyriui sukaupti ir užtikrinti, kad doktorantams yra prieinama informacija apie galimybes gauti papildomą finansavimą iš nacionalinių ir užsienio viešų ir privačių fondų.
VI. Doktorantų mobilumo galimybėms pagerinti:
1. Siektina, kad doktorantams būtų užtikrintos galimybės vieną kartą išvykti stažuotei į užsienio universitetą, tai turėtų būti numatyta ir doktorantų studijų ir mokslinių tyrimų planuose. Pavesti doktorantų vadovams, Doktorantūros direkcijai ir Tarptautinių ryšių ir studijų direkcijai užtikrinti, kad kiekvienas doktorantas nors vieną kartą per 4 metų studijų laikotarpį išvyktų stažuotei į užsienio universitetą. Toks uždavinys turi būti užfiksuotas ir doktorantų studijų ir mokslinių tyrimų planuose.
2. Tobulintinas stažuočių pasiūlos mechanizmas. Siūlytina suformuoti pilną informaciją apie stažuočių į užsienio universitetus galimybes doktorantams. Pavesti Doktorantūros direkcijai ir Tarptautinių ryšių ir studijų direkcijai užtikrinti, kad būtų sukaupta pilna informacija apie doktorantų galimybes stažuotis užsienio universitetuose pagal konkrečią tyrimų sritį ir kryptį.
3. Sudaryti mobilumo fondą.
3.10.2. Vadybos ir administravimo doktorantūros studijų bandomasis vertinimas, vertinimo išvados ir tobulinimo rekomendacijos
Remiantis atlikta respondentų anketų analize doktorantūros studijų organizavimo proceso kokybei pagerinti rekomenduojama pritaikyti žemiau išvardintas procedūras:
I. Stojimui į doktorantūrą
II. Mokslinio vadovo ir mokslinio vadovavimo kokybei pagerinti
III. Doktorantūros studijų kokybė
1. Doktorantūros programų turinys turi būti koreguotas pagal bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų trūkumą, kuris nuolat turėtų būti testuojamas.
2. Programos kokybės vertinimui siūlome įdiegti naują instrumentą (kriterijus, pagal kuriuos vertinama programos kokybė- pateikiama emiau). Taip pat taikyti grįžtamojo ryšio principą doktorantūros programų kokybei vertinti (kaip ir visų studijų programų modulių universitete vertinimui) t.y. studentų apklausas, pasibaigus programos dėstymui ir išlaikius egzaminą.
3. Doktorantūros bei tarptautinių ryšių skyriams kasmet suformuoti tikslinius doktorantūros studijų užsienyje paketus, išnaudoti universiteto tarptautinius ryšius mokslinėje veikloje bei pritaikant prie doktorantų poreikių.
4. Rekomenduotina visose katedrose numatyti fiksuotą laiką, kada vyksta doktorantų susirinkimai įvairiems organizaciniams ir kokybės gerinimo klausimams spręsti.
5. Būtina pareikalauti, kad mokslo tiriamųjų darbų planas, o taip pat studijų planas būtų sudaromas pirmaisiais metais ir fiksuotu laiku. Rekomenduotina parengti paskaitų ciklą doktorantams ir vadovams apie plano sudarymo reikalavimus.
6. Doktorantų atestacijos kokybei gerinti siūloma į metus kartą organizuoti doktorantų ir dekanato administracijos pasitarimus atestacijos procedūrai aptarti ir tobulinti
IV. Disertacijos rengimo ir gynimo kokybės gerinimui:
1. Parengti atmintinę doktorantams (internete), kurioje būtų informacija ir praktinės rekomendacijos dėl studijų ir mokslinio tiriamojo darbo eigos ir kontrolės, reikalavimų disertacijai bei kita doktorantui reikalinga informacija.
2. Patvirtinti disertacijų recenzentams atmintinę su reikalavimų recenzijai kriterijais (jie pateikiami 3.5 dalies lentelėje). Šiuos kriterijus taikyti tiek teisės, tiek vadybos ir administravimo krypties disertacijų recenzijoms.
3. Siūloma atkreipti doktorantų ir doktorantų vadovų dėmesį, kad disertacijose būtų taikomi įvairūs metodai, ne tik dokumentų analizė.
3. Disertacijų temas siūloma sieti su studijų poreikiais, universiteto mokslo prioritetais, su šalies problematikomis; su tarptautiniame lygmenyje aktualiais prioritetais, su tarptautinėmis mokslo programomis.
4. Doktorantų vadovai turėtų būti įpareigoti skirti didesnį dėmesį doktoranto veiklai, konsultacijos turėtų vykti reguliariai; vadovas turi iš tiesų teikti metodinę ir mokslinę pagalbą. Siūloma reguliarūs susitikimai su doktorantais tiek vadovų, tiek katedrų lygmenyje.
V. Doktorantūros finansavimo tvarkai pagerinti
VI. Doktorantų mobilumo galimybėms pagerinti
VII. Doktorantų karjeros galimybėms pagerinti
1. Įdarbinti doktorantus universitete, išlaikant jų motyvaciją jame dirbti.
VIII. Bendrųjų ir specialiųjų įgūdžių ugdyme:
Proceso patobulinimui rekomenduojama:
1. Formuoti mokslininkų (doktorantų) grupes panašiomis temomis.
2. Reguliariai organizuoti susirinkimus katedrose su doktorantais dėl doktorantūros proceso tobulinimo ir keitimosi informacija.
3. Tobulinti neformalų bendravimą ir darbo komandoje įgūdžius tarp doktorantų, formuojant doktorantų kolektyvą universitete.