MOKSLINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO PROCESO KOKYBĖS TOBULINIMO REKOMENDACIJOS

MOKSLINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO PROCESO KOKYBĖS TOBULINIMO REKOMENDACIJOS

Bendros mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo rekomendacijos

Šioje dalyje yra pateikiamos rekomendacijos visų pirma kylančios iš visų metodikų ir rengimo išvadų, siekiant suformuoti tikslius veiksmus tobulinant esamą mokslinės veiklos organizavimo procesą. Pažymėtina, kad išbandyti pilnai visą metodiką nepavyko dėl laiko stokos, todėl rekomendacijose yra pateikiamos tik nedidelė dalis tobulinimo pasiūlymų, kylančių bandomojo vertinimo.

Mokslinės veiklos organizavimo kokybės sistema turėtų būti parengta taip, kad būtų galima pasiekti bendrus Universiteto tikslus, išlaikant aukštą atliekamų darbų mokslinį lygį visais galimais aspektais. Kiekvienam darbus vykdančiam padalinių organizaciniam lygiui, pradedant Universiteto vadovybe ir baigiant katedra, kokybės užtikrinimo programoje turėtų būti skiriamas svarbus vaidmuo ir atsakomybė, kuri pasiekia aukščiausią laipsnį individualaus darbuotojo lygmenyje. Kokybės turėtų būti siekiama plataus spektro priemonėmis, pradedant pavienių darbuotojų darbo procesų tobulinimu ir baigiant vykdomų tyrimo projektų peržiūra, kurią galėtų atlikti žymūs nepriklausomi mokslininkai.

Mokslinio tyrimo institucijoje ypač svarbi kokybės vadybos principų ir mokslinių autoritetų tradiciškai griežtos kontrolės efektyvi integracija. Įvertinant Universiteto vykdomų mokslinio tyrimo projektų įvairovę, turėtų būti nustatyta optimali mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimo sistemos struktūra. Jos pagrindas – bendroji „Universiteto lygio” kokybės užtikrinimo sistemos dalis. Ji apibūdina Universiteto vadovybės kokybės politiką ir jos įgyvendinimo esminius principus, metodus ir bendrąsias procedūras. Tuo pat metu kiekvienas savarankiškas mokslinio tyrimo darbus vykdantis padalinys yra įpareigotas sukurti specifinę lokalinę savo vykdomų procesų kokybės užtikrinimo procedūrą, kuri atitinka to padalinio ypatumus, unikalius poreikius ir Universiteto vadovybės nustatytus kokybės reikalavimus. Tokias procedūras turėtų parengti aštuonios mokslinių tyrimų tematikų grupės:

1. Daugiapakopio valdymo efektyvumo ateities scenarijus

2. Nacionalinio konstitucionalizmo ir Europos Sąjungos raidos sandūra: teisinių sistemų suderinamumo dinamika ir prielaidos.

3. ES struktūrinių fondų ir biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo prognozė.

4. Demokratija globalizacijos ir naujosios kaimynystės sąlygomis

5. Tvariosios plėtros ateities scenarijus.

6. Teisinė valstybė ir socialinis sugyvenimas XXI amžiuje.

7. Asmens, visuomenės ir verslo sauga.

8. Socialinė politika ir jos užtikrinimo instrumentai.

9. Verslo plėtros efektyvumas šalies konkurencingumo augimo kontekste

Galimos toliau išvardintos procedūros:

- dokumentų ir duomenų valdymas,

- pirkimas,

- vadovybės analizės valdymas,

- kokybės vidaus auditas,

- koregavimo ir prevenciniai veiksmai,

- kvalifikacijos tobulinimas,

- produkto identifikavimas ir atsekamumas,

- sutarties sudarymo proceso valdymas,

- kontrolės, matavimo ir bandymų įrenginių priežiūros valdymas,

- galutinės produkto kontrolės valdymas,

- programinės įrangos kokybės valdymas ir kt.

Viena iš galimybių galėtų būti mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo sistema pertvarkyti pagal naują ISO 9001: 2000 standartą, kuri taikoma ir Kauno Technologijos universitete.

Mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo problemas sprendžia Universiteto taryba, Senatas, Senato sudaryta Mokslo ir doktorantūros komisija, Rektorius ir rektoratas, Mokslo direkcija, Doktorantūra, Leidybos centras, Projektų valdymo centras, Tarptautinių ryšių ir studijų direkcija, Studijų direkcija, dekanatai, fakultetų tarybos, katedros. Kiekvienas iš minėtų struktūrinių padalinių turi savo funkcijas vykdant mokslinę veiklą. Bendrais bruožais jos apibrėžtos atitinkamuose padalinių nuostatuose, tačiau nėra pakankamai detaliai apibūdintos. Norint patobulinti mokslinės veiklos organizavimo kokybę, būtina nustatyti kiekvieno minėto struktūrinio padalinio indėlį sprendžiant mokslinės veiklos organizavimo problemas.

Pagrindinis bet kurio universiteto mokslinis pedagoginis padalinys yra katedra, todėl analizę tikslinga pradėti būtent nuo katedros.

Kiekvienas katedros dėstytojas ir doktorantas turėtų identifikuoti:

- Mokslinių interesų sritis, kryptis, šakas;

- Vykdomų mokslinių tyrimų, disertacijų ir projektų pavadinimus bei apibrėžti savo vaidmenį juose;

- Rengiamų monografijų, vadovėlių, straipsnių ir kitų leidinių metmenis;

- Nagrinėjamų problemų sąsajas su MTEP tyrimų kryptimis ir nustatyti, kokia tyrimų dalis atitinka jų reikalavimus;

- Savo indėlį į katedros mokslingumo krepšelį;

- Atliekamų tyrimų vietą bendroje katedros ir fakulteto mokslinių tyrimų struktūroje.

- Registruoti mokslinę produkciją LEMSI duomenų bazėje

Katedros turėtų:

- Turėti savo misiją mokslo srityje;

- Sudaryti mokslinių tyrimų, projektų, disertacijų sąrašą;

- Sudaryti sprendžiamų problemų struktūrinę schemą;

- Nustatyti nagrinėjamų katedroje mokslinių problemų sąsajas su MTEP prioritetinėmis tyrimų kryptimis reikalavimus;

- Pakoreguoti atliekamų katedroje mokslinių tyrimų temas, atsižvelgiant į visų dėstytojų galimybes ir mokslinius interesus;

- Identifikuoti katedros mokslinių tyrimų ir disertacijų temas siejant jas su MTEP prioritetinės krypties reikalavimais;

- Parengti metinį katedros mokslinių tyrimų, projektų ir disertacijų rengimo planą;

- Sudaryti strateginį katedros mokslinių tyrimų planą;

- Nuolat vertinti kiekvieno dėstytojo ir doktoranto mokslinį indėlį;

- Organizuoti katedros mokslinės produkcijos vidaus ir išorės ekspertizę;

- Organizuoti tarptautines mokslines konferencijas aktualiais katedrai atliekamų tyrimų klausimais;

- Fiksuoti katedros mokslininkų ir doktorantų skaitytus pranešimus.

- Rengti ir dalyvauti moksliniuose projektuose, vykdyti užsakomuosius mokslinius tyrimus.

- Rengti bendrąją kasmetinę katedros mokslinės veiklos savianalizę

- Rengti mokslines vasaros mokyklas

- Parengti mokslo darbų (temų) aprašą ir kiekvienų metų pabaigoje rengti tarpines mokslo darbų ataskaitų ir mokslo darbų užbaigimo ataskaitų aprašus (žr. Priedai 5, 6, 7)

- Kiekvienų metų pabaigoje vertinti mokslinės veiklos organizavimo proceso rodiklius pagal sukurtas metodikas.

Dekanatai ir fakultetų tarybos turėtų:

- Nustatyti fakulteto mokslinių tyrimų kryptis;

- Sudaryti atliekamų fakultete mokslinių tyrimų, projektų, disertacijų sąrašą;

- Parengti mokslo programų krypčių aprašus ir kiekvienų metų pabaigoje rengti tarpines mokslo darbų ataskaitų ir mokslo darbų užbaigimo ataskaitų aprašus (žr. Priedai 5, 6, 7);

- Kiekvienų metų pabaigoje vertinti mokslinės veiklos organizavimo proceso rodiklius pagal sukurtas metodikas;

- Sudaryti fakulteto mokslininkų sprendžiamų problemų struktūrinę schemą;

- Nustatyti nagrinėjamų fakultete mokslinių problemų sąsajas su MTEP prioritetinėmis tyrimų kryptimis;

- Pakoreguoti atliekamų fakultete mokslinių tyrimų temas;

- Parengti metinį fakulteto mokslinių darbų rengimo planą;

- Sudaryti strateginį fakulteto mokslinių tyrimų planą;

- Kiekvieną mėnesį vertinti kiekvienos katedros ir fakulteto mokslininko mokslinį indėlį;

- Organizuoti fakulteto mokslinės produkcijos vidaus ir išorės ekspertizę;

- Organizuoti tarptautines ir visos Lietuvos masto mokslines konferencijas;

- Vesti fakulteto mokslininkų skaitytų pranešim mokslinėse konferencijose žurnalą

- Kasmet bendrame universiteto susirinkime pateikti ataskaitą už mokslinę veiklą pagal patvirtintą mokslinių tyrimų kryptį.

- Žinoti rengiamų ir vykdomų Universitete mokslinių projektų ir užsakomųjų tyrimų būklę, eigą, iškylančias problemas ir padėti jas laiku spręsti

- Sudaryti mokslinių tyrimų sekcijų grupes ir paskirti jų pirmininkus

Studijų direkcija turėtų:

- Tikrinti, ar pilnai naudojami šiuolaikiški mokslo laimėjimai sudarant studijų modulius, mokymo dalykų ir studijų programas;

- Tikrinti, ar literatūros sąrašas yra adekvatus studijų modulių, mokymo dalykų ir studijų programų turiniui;

- Vertinti taikomus studijų programų realizavimo metodus, diegiamas inovacijas ir jų mokslinį pagrįstumą bei tinkamumą;

- Nuolat tirti rinkos poreikius, rengti ir įgyvendinti būtinus pokyčius;

- Atlikti mokslo ir studijų vienovės monitoringą, rengti pasiūlymus tos vienovės įgyvendinimui tobulinti;

- Atsižvelgiant į mokslininko metinės mokslinės veiklos rezultatus mažinti arba didinti dėstytojo krūvį;

- Esant mokslinės veiklos produkcijos nepakankamumui, inicijuoti neeilinę dėstytojo atestaciją.

Tarptautinių ryšių ir studijų direkcija turėtų:

- Rūpintis, kad tarptautiniai ryšiai atitiktų Universiteto mokslo ir studijų poreikius;

- Dalyvauti rengiant užsienio studentų mokymo programas ir organizuoti jų mokslingumo lygio vertinimus;

- Dalyvauti rengiant ir įgyvendinant bendras su kitomis valstybėmis mokslo programas;

- Organizuoti tarptautinius doktorantų ir dėstytojų mainus;

- Koordinuoti tarptautinių konferencijų rengimą, planavimą ir sudaryto plano įgyvendinimą.

Projektų valdymo centras turėtų:

- Analizuoti galimybes struktūrinių ir sanglaudos fondo, siekiant gerinti mokslinės veiklos aplinką.

- Konsultuoti iniciatyvias mokslininkų ir mokslinio personalo grupes, norinčias rengti projektus mokslinės veiklos aplinkai gerinti.

- Sudaryti prioritetinių projektų sąrašą;

- Dalyvauti sudarant darbo grupes ir organizuojant paraiškų rengimą;

- Žinoti rengiamų ir vykdomų Universitete projektų būklę, eigą, iškylančias problemas, kontroliuoti jų šalinimą;

- Vesti rengiamų ir vykdomų projektų apskaitą;

- Dalyvauti vertinant projektų rezultatus;

- Apibendrinti mokslinės bendruomenės patirtį rengiant ir vykdant projektus ir teikti juos vadovaujančiam personalui;

- Teikti siūlymus dėl skatinimo už vadovavimą ir dalyvavimą projektuose.

Pastaba:

Projektai, kuriuos koordinuoja PVC yra remiami iš ES struktūrinių bei sanglaudos fondų.

Mokslo direkcija turėtų:

- Analizuoti mokslinių projektų ir užsakomųjų mokslinių tyrimų rinką ir teikti išsamią informaciją;

- Analizuoti įvairių fondų remiamas mokslo sritis, kryptis, temas ir teikti išsamią informaciją Universiteto bendruomenei;

- Konsultuoti visais moksliniais klausimais;

- Sudaryti, kartu su fakultetų dekanais prioritetinių mokslinių tyrimų sąrašą, išskiriant MTEP prioritetinės krypties tyrimus;

- Žinoti rengiamų ir vykdomų Universitete mokslinių projektų ir užsakomųjų tyrimų būklę, eigą, iškylančias problemas ir kontroliuoti jų šalinimą;

- Vesti rengiamų ir vykdomų mokslinių tyrimų apskaitą;

- Dalyvauti vertinant mokslinių tyrimų rezultatus;

- Apibendrinti mokslinės bendruomenės patirtį rengiant ir vykdant mokslinius tyrimus ir teikti Universiteto vadovybei pasiūlymus, kaip tobulinti mokslinių tyrimų organizavimą ir kelti atliekamų tyrimų kokybę;

- Teikti siūlymus dėl skatinimo už vadovavimą ir dalyvavimą moksliniuose projektuose.

Pastaba:

Mokslo direkcija koordinuoja Bendrosios Programos mokslinių tyrimų projektus.

Finansų ir ekonomikos direkcija:

- Turėtų vesti tikslią mokslinių tyrimų projektų ir užsakomųjų mokslinių tyrimų finansinę apskaitą;

- Turėtų skaičiuoti bendrą universiteto indėlį į mokslinę veiklą vadovaujanti LR Aukštojo mokslo įstatymu;

Rektoratas turėtų svarstyti:

- Universiteto mokslinių tyrimų strateginį planą;

- Universiteto mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

- Kasmetines fakultetų ataskaitas už mokslinę veiklą pagal priskirtas mokslinių tyrimų kryptis;

- Mokslinių projektų ir užsakomųjų mokslinių tyrimų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarbiausių mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas, vertinti jų rezultatus;

- Nuolat išklausyti projektų ir mokslinių grupių vadovus apie darbų eigą, organizacinius tyrimų aspektus, iškylančias problemas;

- Tobulinti Universiteto mokslinių rezultatų vertinimo metodiką.

Senato mokslo ir doktorantūros komisija turėtų svarstyti:

- Universiteto mokslinių tyrimų strateginį planą;

- Universiteto mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

Senatas turėtų svarstyti:

- Universiteto mokslinių tyrimų strateginį planą;

- Universiteto mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

- Mokslinių projektų ir užsakomųjų mokslinių tyrimų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarbiausių mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas;

- Reikšmingų projektų ir mokslinių grupių vadovų ataskaitas;

- Universiteto mokslinių rezultatų vertinimo metodiką ir jos rekomendacijas.

- Mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti ir mokslinės veiklos organizavimo kokybei užtikrinti;

- Teikti siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Universitetas, konsultacinei ir informacinei veiklai.

Universiteto taryba taip pat galėtų prisidėti prie Universiteto mokslinių rezultatų plėtros, vykdydama tokias funkcijas:

- Rengdama pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, o ypatingais atvejais ir Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslui tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų ir kitais aktualiais mokslo plėtros klausimais;

- Gilindamasi į Universiteto mokslinių tyrimų strategiją ir išsakydama pasiūlymus Rektoriui;

- Vertindama Universiteto mokslo darbo planus, mokslinius rezultatus, jų plėtros ir skatinimo metodiką.

Universiteto vykdomos mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo sistema turėtų būti atvira: iš anksto numatant, jog palaipsniui ji apims visus Universiteto mokslo padalinius, kuriuose būtų sukurtos ir įdiegtos bendrosios ir procesinės mokslinės veiklos organizavimo kokybės užtikrinimo procedūros.

Teisės krypties mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo rekomendacijos

Bendrosios mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo rekomendacijos išdėstytos aukščiau, todėl šioje dalyje nebus kartojamos.

Tenka pažymėti, kad Universitete nėra smulkiai reglamentuotos mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo procedūros Teisės mokslo kryptyje. Nesudarytas prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašas. Nenustatytos Teisės mokslo krypties problemų sąsajos su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis. Nepaskirti struktūriniai padaliniai, mokslininkų grupės ar mokslininkai, atsakingi už šios krypties konkrečių temų, tyrimų, projektų inicijavimą, vykdymą, plėtrą, apskaitą ir įvairių organizacinių problemų sprendimą. Nesudaryta Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinė schema, kurioje atsispindėtų ir Teisės mokslo krypties tematika. Visa tai trukdo pasiekti geresnių rezultatų šioje mokslo kryptyje.

Siekiant patobulinti Teisės mokslo krypties mokslinės veiklos organizavimo procesą reikėtų:

- kad šios mokslo krypties problemas pačia plačiąja prasme spręstų Universiteto taryba, Senatas, Rektorius ir rektoratas, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras;

- kad būtų sudaryta Teisės mokslo krypties mokslinę veiklą kuruojanti, atliekanti tos krypties darbų monitoringą ir vertinimą komisija;

- kad būtų paskirtas konkretus padalinys, atsakingas už konkrečių mokslinių tyrimų organizavimą ir jų kokybės vertinimą;

- kad būtų nustatytos minėtų aukščiau struktūrinių vienetų ir sudarytų komisijų funkcijos, sprendimų priėmimo procedūros, atsakomybės ir atskaitomybės tvarka;

- kad būtų sukurti kriterijai ir metodikos, skirtos vertinti Teisės mokslo krypties mokslinę produkciją;

- Kad būtų nustatyti Teisės mokslo krypties prioritetai ir numatytos jų korekcijos procedūros;

- Kad konkretūs tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų adekvačiai vertinami ir skatinami už Teisės mokslo krypties mokslinę produkciją pasitelkiant skaidrias vertinimo procedūras;

- Kad tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų vertinami už paskelbtą Teisės mokslo krypties mokslinę produkciją atsižvelgiant į jos reikšmingumą, gautą finansavimą, tos produkcijos įdiegimą, rodomą iniciatyvą net tuo atveju, jei atitinkama parama ar konkursas nelaimėtas.

Bendrojoje rekomendacijoje apibrėžtos struktūrinių padalinių ir tyrėjų bendrosios funkcijos atliekant mokslinius tyrimus.

Išskiriant Teisės mokslo krypties mokslinę produkcija, reikia, kad kiekvienas tyrėjas identifikuotų:

- Mokslinių interesų šioje kryptyje temas;

- Vykdomų mokslinių tyrimų, disertacijų ir projektų, susijusių su Teisės mokslo kryptimi, pavadinimus bei apibrėžtų savo vaidmenį juose;

- Rengiamų monografijų, vadovėlių, straipsnių ir kitų leidinių pilnai ar tik iš dalies susijusių su Teisės mokslo kryptimi metmenis;

- Nagrinėjamų problemų sąsajas su MTEP prioritetinėmis tyrimų kryptimis ir nustatyti, kokia tyrimų dalis atitinka MTEP prioritetinės krypties reikalavimus ir gali būti priskirta Teisės mokslo krypčiai;

- Savo indėlį į Universiteto mokslingumo krepšelį Teisės mokslo kryptyje;

- Atliekamų tyrimų vietą bendroje Universiteto mokslinių tyrimų struktūroje Teisės mokslo kryptyje.

Katedros turėtų išskirti susijusių, tiksliau, atitinkančių Teisės mokslo kryptį:

- Mokslinių tyrimų, projektų, disertacijų sąrašą;

- Sudaryti katedros mokslininkų sprendžiamų Teisės mokslo krypties problemų struktūrinę schemą;

- Nustatyti nagrinėjamų katedroje šios krypties mokslinių problemų sąsajas su MTEP prioritetinėmis tyrimų kryptimis ir nustatyti, kokia šių problemų dalis atitinka MTEP prioritetinės krypties reikalavimus;

- Pakoreguoti atliekamų katedroje Teisės mokslo krypties mokslinių tyrimų temas, atsižvelgiant į visų dėstytojų galimybes ir mokslinius interesus;

- Identifikuoti šios mokslo krypties mokslinių tyrimų ir disertacijų temas siejant jas su MTEP prioritetinės krypties reikalavimais;

- Parengti metinį ir strateginį katedros mokslinių tyrimų, projektų ir disertacijų rengimo planą, numatant jame sprendžiamas Teisės mokslo krypties problemas;

- Nuolat vertinti kiekvieno dėstytojo ir doktoranto mokslinį indėlį šioje mokslo kryptyje išskiriant įnašą, atitinkantį MTEP prioritetinės krypties tyrimus;

- Organizuoti mokslinės produkcijos vidaus ir išorės ekspertizę;

- Organizuoti regionines, visos Lietuvos masto mokslines konferencijas aktualiais katedrai atliekamų tyrimų klausimais ir dalyvauti rengiant tarptautines konferencijas;

- Fiksuoti katedros mokslininkų ir doktorantų skaitytus pranešimus tarptautinėse, visos Lietuvos masto ir regioninėse kitų institucijų organizuojamose mokslinėse konferencijose, identifikuojant tyrėjų įnašą į Teisės mokslo kryptį.

Dekanatai, fakultetų tarybos, Studijų, Tarptautinių ryšių ir studijų, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras turėtų vykdyti apibrėžtas bendrosiose rekomendacijose funkcijas siejant jas su Teisės mokslo krypties problemomis.

Rektoratas turėtų svarstyti:

- Aktualias Teisės mokslo krypties problemas

- Teisės mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarbiausių Teisės mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas, vertinti jų rezultatus;

- Tobulinti Universiteto mokslinių rezultatų vertinimo metodiką, siejant ją su Teisės mokslo krypties rezultatų vertinimais;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Teisės mokslo krypties problemomis.

Senatas, siekdamas tobulinti Teisės mokslo krypties tyrimų organizavimą ir jų rezultatus, turėtų:

- Nustatyti dėstytojų, mokslo darbuotojų atestavimo ir konkurso pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką bei struktūrinių padalinių, pagrindinai sprendžiančių Teisės mokslo krypties problemas, vadovų atrankos ir skyrimo tvarką;

- Svarstyti Universiteto mokslinių tyrimų Teisės mokslo kryptyje metinį ir strateginį planą;

- Tvirtinti Teisės mokslo krypties mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

- Svarstyti Teisės mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarstyti svarbiausių Teisės mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Teisės mokslo krypties problemomis.

Universiteto taryba taip pat galėtų prisidėti prie Universiteto mokslinių rezultatų Teisės mokslo kryptyje plėtros, vykdydama tokias funkcijas:

- Rengdama pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, o ypatingais atvejais ir Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo ar skyrimo Teisės mokslo krypties tyrimams atlikti;

- Gilindamasi į Universiteto mokslinių tyrimų strategiją Teisės mokslo kryptyje ir išsakydama pasiūlymus Rektoriui;

- Vertindama Universiteto mokslo darbo planus, mokslinius rezultatus, jų plėtros ir skatinimo metodiką bei dėmesį, skiriamą Teisės mokslo krypčiai.

Papildomos rekomendacijos, kurios būtų tikslingos sprendžiant Teisės mokslo krypties organizacines ir kokybės užtikrinimo problemas yra šios:

- Sudaryti prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašą;

- Nustatyti Teisės mokslo krypties problemų sąsajas su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis;

- Paskirti struktūrinius padalinius, mokslininkų grupes ar konkrečius mokslininkus, atsakingus už šios krypties konkrečių temų, tyrimų, projektų inicijavimą, vykdymą, plėtrą, apskaitą ir įvairių organizacinių problemų sprendimą;

- Sudaryti Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinę schemą, kurioje atsispindėtų ir Teisės mokslo krypties tematika.

- Esant būtinybei, papildyti pirmiau minėtų padalinių nuostatus, reglamentuojančius jų kompetencijos ribas.

Kokybiškai atlikus paminėtus šiame skyriuje darbus, galima tikėtis ženklių pokyčių sprendžiant Teisės mokslo krypties organizacines ir kokybės problemas bei užtikrinti šios mokslo krypties tematikos atitikimą MTEP prioritetiniai mokslinių tyrimų krypčiai.

Viešojo administravimo krypties mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo rekomendacijos

Bendrosios mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo rekomendacijos išdėstytos bendrose rekomendacijose. Šiame skyriuje pateikiamos kokybės tobulinimo procedūros, analizuojami trūkumai bei pateikiamos rekomendacijos viešojo administravimo krypties mokslinės veiklos organizavimo procesų kokybei užtikrinti.

Tenka pažymėti, kad Universitete nėra smulkiai reglamentuotos mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo procedūros Viešojo administravimo mokslo kryptyje. Nesudarytas prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašas. Nenustatytos Viešojo administravimo mokslo krypties problemų sąsajos su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis. Nepaskirti struktūriniai padaliniai, mokslininkų grupės ar mokslininkai, atsakingi už šios krypties konkrečių temų, tyrimų, projektų inicijavimą, vykdymą, plėtrą, apskaitą ir įvairių organizacinių problemų sprendimą. Nesudaryta Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinė schema, kurioje atsispindėtų ir Viešojo administravimo mokslo krypties tematika. Visa tai trukdo pasiekti geresnių rezultatų šioje mokslo kryptyje.

Siekiant patobulinti Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinės veiklos organizavimo procesą reikėtų:

- kad šios mokslo krypties problemas pačia plačiąja prasme spręstų Universiteto taryba, Senatas, Rektorius ir rektoratas, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras;

- kad būtų sudaryta Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinę veiklą kuruojanti, atliekanti tos krypties darbų monitoringą ir vertinimą komisija;

- kad būtų paskirtas konkretus padalinys, atsakingas už konkrečių mokslinių tyrimų organizavimą ir jų kokybės vertinimą;

- kad būtų nustatytos minėtų aukščiau struktūrinių vienetų ir sudarytų komisijų funkcijos, sprendimų priėmimo procedūros, atsakomybės ir atskaitomybės tvarka;

- kad būtų sukurti kriterijai ir metodikos, skirtos vertinti Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinę produkciją;

- Kad būtų nustatyti Viešojo administravimo mokslo krypties prioritetai ir numatytos jų korekcijos procedūros;

- Kad konkretūs tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų adekvačiai vertinami ir skatinami už Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinę produkciją pasitelkiant skaidrias vertinimo procedūras;

- Kad tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų vertinami už paskelbtą Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinę produkciją atsižvelgiant į jos reikšmingumą, gautą finansavimą, tos produkcijos įdiegimą, rodomą iniciatyvą net tuo atveju, jei atitinkama parama ar konkursas nelaimėtas.

Bendrose rekomendacijose apibrėžtos struktūrinių padalinių ir tyrėjų bendrosios funkcijos atliekant mokslinius tyrimus. Išskiriant Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinę produkcija, reikia, kad kiekvienas tyrėjas identifikuotų:

- Mokslinių interesų šioje kryptyje temas;

- Vykdomų mokslinių tyrimų, disertacijų ir projektų, susijusių su Viešojo administravimo mokslo kryptimi, pavadinimus bei apibrėžtų savo vaidmenį juose;

- Rengiamų monografijų, vadovėlių, straipsnių ir kitų leidinių pilnai ar tik iš dalies susijusių su Viešojo administravimo mokslo kryptimi metmenis;

- Savo indėlį į Universiteto mokslingumo krepšelį Viešojo administravimo mokslo kryptyje;

- Atliekamų tyrimų vietą bendroje Universiteto mokslinių tyrimų struktūroje Viešojo administravimo mokslo kryptyje.

Katedros turėtų išskirti susijusių, tiksliau, atitinkančių Viešojo administravimo mokslo kryptį:

- Mokslinių tyrimų, projektų, disertacijų sąrašą;

- Sudaryti katedros mokslininkų sprendžiamų Viešojo administravimo mokslo krypties problemų struktūrinę schemą;

- Pakoreguoti atliekamų katedroje Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinių tyrimų temas, atsižvelgiant į visų dėstytojų galimybes ir mokslinius interesus;

- Identifikuoti šios mokslo krypties mokslinių tyrimų ir disertacijų temas siejant jas su MTEP prioritetinės krypties reikalavimais;

- Parengti metinį ir strateginį katedros mokslinių tyrimų, projektų ir disertacijų rengimo planą, numatant jame sprendžiamas Viešojo administravimo mokslo krypties problemas;

- Nuolat vertinti kiekvieno dėstytojo ir doktoranto mokslinį indėlį šioje mokslo kryptyje išskiriant įnašą, atitinkantį MTEP prioritetinės krypties tyrimus;

- Organizuoti mokslinės produkcijos vidaus ir išorės ekspertizę;

- Organizuoti regionines, visos Lietuvos masto mokslines konferencijas aktualiais katedrai atliekamų tyrimų klausimais ir dalyvauti rengiant tarptautines konferencijas;

Dekanatai, fakultetų tarybos, Studijų, Tarptautinių ryšių ir studijų, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras turėtų vykdyti apibrėžtas bendrose metodikose funkcijas siejant jas su Viešojo administravimo mokslo krypties problemomis.

Rektoratas turėtų svarstyti:

- Aktualias Viešojo administravimo mokslo krypties problemas

- Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarbiausių Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas, vertinti jų rezultatus;

- Tobulinti Universiteto mokslinių rezultatų vertinimo metodiką, siejant ją su Viešojo administravimo mokslo krypties rezultatų vertinimais;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Viešojo administravimo mokslo krypties problemomis.

Senatas, siekdamas tobulinti Viešojo administravimo mokslo krypties tyrimų organizavimą ir jų rezultatus, turėtų:

- Nustatyti dėstytojų, mokslo darbuotojų atestavimo ir konkurso pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką bei struktūrinių padalinių, pagrindinai sprendžiančių Viešojo administravimo mokslo krypties problemas, vadovų atrankos ir skyrimo tvarką;

- Svarstyti Universiteto mokslinių tyrimų Viešojo administravimo mokslo kryptyje metinį ir strateginį planą;

- Tvirtinti Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

- Svarstyti Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarstyti svarbiausių Viešojo administravimo mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Viešojo administravimo mokslo krypties problemomis.

Universiteto taryba taip pat galėtų prisidėti prie Universiteto mokslinių rezultatų Viešojo administravimo mokslo kryptyje plėtros, vykdydama tokias funkcijas:

- Rengdama pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, o ypatingais atvejais ir Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo ar skyrimo Viešojo administravimo tyrimams atlikti;

- Gilindamasi į Universiteto mokslinių tyrimų strategiją Viešojo administravimo mokslo kryptyje ir išsakydama pasiūlymus Rektoriui;

- Vertindama Universiteto mokslo darbo planus, mokslinius rezultatus, jų plėtros ir skatinimo metodiką bei dėmesį, skiriamą Viešojo administravimo mokslo krypčiai.

Papildomos rekomendacijos, kurios būtų tikslingos sprendžiant Viešojo administravimo mokslo krypties organizacines ir kokybės užtikrinimo problemas yra šios:

- Sudaryti prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašą;

- Nustatyti Viešojo administravimo mokslo krypties problemų sąsajas su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis;

- Sudaryti Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinę schemą, kurioje atsispindėtų ir Viešojo administravimo mokslo krypties tematika.

Kokybiškai atlikus paminėtus šiame skyriuje darbus, galima tikėtis ženklių pokyčių sprendžiant Viešojo administravimo mokslo krypties organizacines ir kokybės problemas bei užtikrinti šios mokslo krypties tematikos atitikimą MTEP prioritetiniai mokslinių tyrimų krypčiai.

Vadybos krypties mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo rekomendacijos

Bendrosios mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo rekomendacijos išdėstytos bendrose rekomendacijose. Tenka pažymėti, kad Universitete nėra smulkiai reglamentuotos mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo procedūros Vadybos mokslo kryptyje. Nesudarytas prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašas. Nenustatytos Vadybos mokslo krypties problemų sąsajos su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis. Nepaskirti struktūriniai padaliniai, mokslininkų grupės ar mokslininkai, atsakingi už šios krypties konkrečių temų, tyrimų, projektų inicijavimą, vykdymą, plėtrą, apskaitą ir įvairių organizacinių problemų sprendimą. Nesudaryta Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinė schema, kurioje atsispindėtų ir Vadybos mokslo krypties tematika. Visa tai trukdo pasiekti geresnių rezultatų šioje mokslo kryptyje.

Siekiant patobulinti Vadybos mokslo krypties mokslinės veiklos organizavimo procesą reikėtų:

- kad šios mokslo krypties problemas pačia plačiąja prasme spręstų Universiteto taryba, Senatas, Rektorius ir rektoratas, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras;

- kad būtų sudaryta Vadybos mokslo krypties mokslinę veiklą kuruojanti, atliekanti tos krypties darbų monitoringą ir vertinimą komisija;

- kad būtų paskirtas konkretus padalinys, atsakingas už konkrečių mokslinių tyrimų organizavimą ir jų kokybės vertinimą;

- kad būtų nustatytos minėtų aukščiau struktūrinių vienetų ir sudarytų komisijų funkcijos, sprendimų priėmimo procedūros, atsakomybės ir atskaitomybės tvarka;

- kad būtų sukurti kriterijai ir metodikos, skirtos vertinti Vadybos mokslo krypties mokslinę produkciją;

- Kad būtų nustatyti Vadybos mokslo krypties prioritetai ir numatytos jų korekcijos procedūros;

- Kad konkretūs tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų adekvačiai vertinami ir skatinami už Vadybos mokslo krypties mokslinę produkciją pasitelkiant skaidrias vertinimo procedūras;

- Kad tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų vertinami už paskelbtą Vadybos mokslo krypties mokslinę produkciją atsižvelgiant į jos reikšmingumą, gautą finansavimą, tos produkcijos įdiegimą, rodomą iniciatyvą net tuo atveju, jei atitinkama parama ar konkursas nelaimėtas.

Bendrose rekomendacijose apibrėžtos struktūrinių padalinių ir tyrėjų bendrosios funkcijos atliekant mokslinius tyrimus. Išskiriant Vadybos mokslo krypties mokslinę produkcija, reikia, kad kiekvienas tyrėjas identifikuotų:

- Mokslinių interesų šioje kryptyje temas;

- Vykdomų mokslinių tyrimų, disertacijų ir projektų, susijusių su Vadybos mokslo kryptimi, pavadinimus bei apibrėžtų savo vaidmenį juose;

- Rengiamų monografijų, vadovėlių, straipsnių ir kitų leidinių pilnai ar tik iš dalies susijusių su Vadybos mokslo kryptimi metmenis;

- Savo indėlį į Universiteto mokslingumo krepšelį Vadybos mokslo kryptyje;

- Atliekamų tyrimų vietą bendroje Universiteto mokslinių tyrimų struktūroje Vadybos mokslo kryptyje.

Katedros turėtų išskirti susijusių, tiksliau, atitinkančių Vadybos mokslo kryptį:

- Mokslinių tyrimų, projektų, disertacijų sąrašą;

- Sudaryti katedros mokslininkų sprendžiamų Vadybos mokslo krypties problemų struktūrinę schemą;

- Pakoreguoti atliekamų katedroje Vadybos mokslo krypties mokslinių tyrimų temas, atsižvelgiant į visų dėstytojų galimybes ir mokslinius interesus;

- Identifikuoti šios mokslo krypties mokslinių tyrimų ir disertacijų temas siejant jas su MTEP prioritetinės krypties reikalavimais;

- Parengti metinį ir strateginį katedros mokslinių tyrimų, projektų ir disertacijų rengimo planą, numatant jame sprendžiamas Vadybos mokslo krypties problemas;

- Nuolat vertinti kiekvieno dėstytojo ir doktoranto mokslinį indėlį šioje mokslo kryptyje išskiriant įnašą, atitinkantį MTEP prioritetinės krypties tyrimus;

- Organizuoti mokslinės produkcijos vidaus ir išorės ekspertizę;

- Organizuoti regionines, visos Lietuvos masto mokslines konferencijas aktualiais katedrai atliekamų tyrimų klausimais ir dalyvauti rengiant tarptautines konferencijas;

Dekanatai, fakultetų tarybos, Studijų, Tarptautinių ryšių ir studijų, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras turėtų vykdyti apibrėžtas Bendrojoje metodikoje funkcijas siejant jas su Vadybos mokslo krypties problemomis.

Rektoratas turėtų svarstyti:

- Aktualias Vadybos mokslo krypties problemas

- Vadybos mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarbiausių Vadybos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas, vertinti jų rezultatus;

- Tobulinti Universiteto mokslinių rezultatų vertinimo metodiką, siejant ją su Vadybos mokslo krypties rezultatų vertinimais;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Viešojo administravimo mokslo krypties problemomis.

Senatas, siekdamas tobulinti Vadybos mokslo krypties tyrimų organizavimą ir jų rezultatus, turėtų:

- Nustatyti dėstytojų, mokslo darbuotojų atestavimo ir konkurso pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką bei struktūrinių padalinių, pagrindinai sprendžiančių Vadybos mokslo krypties problemas, vadovų atrankos ir skyrimo tvarką;

- Svarstyti Universiteto mokslinių tyrimų Vadybos mokslo kryptyje metinį ir strateginį planą;

- Tvirtinti Vadybos mokslo krypties mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

- Svarstyti Vadybos mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarstyti svarbiausių Vadybos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas Bendrojoje metodikoje, funkcijas, siejant jas su Viešojo administravimo mokslo krypties problemomis.

Universiteto taryba taip pat galėtų prisidėti prie Universiteto mokslinių rezultatų Vadybos mokslo kryptyje plėtros, vykdydama tokias funkcijas:

- Rengdama pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, o ypatingais atvejais ir Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo ar skyrimo Vadybos mokslo krypties moksliniams tyrimams atlikti;

- Gilindamasi į Universiteto mokslinių tyrimų strategiją Vadybos mokslo kryptyje ir išsakydama pasiūlymus Rektoriui;

- Vertindama Universiteto mokslo darbo planus, mokslinius rezultatus, jų plėtros ir skatinimo metodiką bei dėmesį, skiriamą Vadybos mokslo krypčiai.

Papildomos rekomendacijos, kurios būtų tikslingos sprendžiant Vadybos mokslo krypties organizacines ir kokybės užtikrinimo problemas yra šios:

- Sudaryti prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašą;

- Nustatyti Vadybos mokslo krypties problemų sąsajas su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis;

- Sudaryti Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinę schemą, kurioje atsispindėtų ir Vadybos mokslo krypties tematika.

Kokybiškai atlikus paminėtus šiame skyriuje darbus, galima tikėtis ženklių pokyčių sprendžiant Vadybos mokslo krypties organizacines ir kokybės problemas bei užtikrinti šios mokslo krypties tematikos atitikimą MTEP prioritetiniai mokslinių tyrimų krypčiai.

Ekonomikos krypties mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo rekomendacijos

Bendrosios mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo rekomendacijos išdėstytos bendrose rekomendacijose.

Universiteto mokslininkų įdirbis Ekonomikos mokslo kryptyje siejamas su Ekonomikos katedros įsteigimu 2001 m. ir ypač su Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto įsteigimu 2004 m. Toks mažas struktūrinių padalinių, susijusių su Ekonomikos mokslo plėtra Universitete laikotarpis, nusako šios mokslo krypties organizacines problemas.

Šiai mokslo krypčiai būdingi jau minėti organizaciniai trūkumai: nėra smulkiai reglamentuotos mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo procedūros Ekonomikos mokslo kryptyje, nesudarytas prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašas, nenustatytos Ekonomikos mokslo krypties problemų sąsajos su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis, nepaskirti struktūriniai padaliniai, mokslininkų grupės ar mokslininkai, atsakingi už šios krypties konkrečių temų, tyrimų, projektų inicijavimą, vykdymą, plėtrą, apskaitą ir įvairių organizacinių problemų sprendimą, nesudaryta Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinė schema, kurioje atsispindėtų ir Ekonomikos mokslo krypties tematika. Šiai mokslo krypčiai ypač būdingas padrikas tyrėjų mokslinių interesų spektras, kuris, žinoma, turi ir teigiamų savybių, tačiau būtina apsispręsti dėl bendrų mokslinių tyrimų temų, projektų, programų. Esama situacija trukdo pasiekti geresnių rezultatų šioje mokslo kryptyje.

Siekiant patobulinti Ekonomikos mokslo krypties mokslinės veiklos organizavimo procesą reikėtų:

- kad šios mokslo krypties problemas pačia plačiąja prasme spręstų Universiteto taryba, Senatas, Rektorius ir rektoratas, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras;

- kad būtų sudaryta Ekonomikos mokslo krypties mokslinę veiklą kuruojanti, atliekanti tos krypties darbų monitoringą ir vertinimą komisija;

- kad būtų paskirtas konkretus padalinys, atsakingas už konkrečių mokslinių tyrimų organizavimą ir jų kokybės vertinimą;

- kad būtų nustatytos minėtų aukščiau struktūrinių vienetų ir sudarytų komisijų funkcijos, sprendimų priėmimo procedūros, atsakomybės ir atskaitomybės tvarka;

- kad būtų sukurti kriterijai ir metodikos, skirtos vertinti Ekonomikos mokslo krypties mokslinę produkciją;

- Kad būtų nustatyti Ekonomikos mokslo krypties prioritetai ir numatytos jų korekcijos procedūros;

- Kad konkretūs tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų adekvačiai vertinami ir skatinami už Ekonomikos mokslo krypties mokslinę produkciją pasitelkiant skaidrias vertinimo procedūras;

- Kad tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų vertinami už paskelbtą Ekonomikos mokslo krypties mokslinę produkciją atsižvelgiant į jos reikšmingumą, gautą finansavimą, tos produkcijos įdiegimą, rodomą iniciatyvą net tuo atveju, jei atitinkama parama ar konkursas nelaimėtas.

Bendrose rekomendacijos apibrėžtos struktūrinių padalinių ir tyrėjų bendrosios funkcijos atliekant mokslinius tyrimus.

Išskiriant Ekonomikos mokslo krypties mokslinę produkcija, reikia, kad kiekvienas tyrėjas identifikuotų:

- Mokslinių interesų šioje kryptyje temas;

- Vykdomų mokslinių tyrimų, disertacijų ir projektų, susijusių su Ekonomikos mokslo kryptimi, pavadinimus bei apibrėžtų savo vaidmenį juose;

- Rengiamų monografijų, vadovėlių, straipsnių ir kitų leidinių pilnai ar tik iš dalies susijusių su Ekonomikos mokslo kryptimi metmenis;

- Savo indėlį į Universiteto mokslingumo krepšelį Ekonomikos mokslo kryptyje;

- Atliekamų tyrimų vietą bendroje Universiteto mokslinių tyrimų struktūroje Ekonomikos mokslo kryptyje.

Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto katedros turėtų išskirti susijusių, tiksliau, atitinkančių Ekonomikos mokslo kryptį:

- Mokslinių tyrimų, projektų, disertacijų sąrašą;

- Sudaryti katedros mokslininkų sprendžiamų Ekonomikos mokslo krypties problemų struktūrinę schemą;

- Pakoreguoti atliekamų katedroje Ekonomikos mokslo krypties mokslinių tyrimų temas, atsižvelgiant į visų dėstytojų galimybes ir mokslinius interesus;

- Identifikuoti šios mokslo krypties mokslinių tyrimų ir disertacijų temas siejant jas su MTEP prioritetinės krypties reikalavimais;

- Parengti metinį ir strateginį katedros mokslinių tyrimų, projektų ir disertacijų rengimo planą, numatant jame sprendžiamas Ekonomikos mokslo krypties problemas;

- Nuolat vertinti kiekvieno dėstytojo ir doktoranto mokslinį indėlį šioje mokslo kryptyje išskiriant įnašą, atitinkantį MTEP prioritetinės krypties tyrimus;

- Organizuoti mokslinės produkcijos vidaus ir išorės ekspertizę;

- Organizuoti regionines, visos Lietuvos masto mokslines konferencijas aktualiais katedrai atliekamų tyrimų klausimais ir dalyvauti rengiant tarptautines konferencijas;

- Fiksuoti katedros mokslininkų skaitytus pranešimus tarptautinėse, visos Lietuvos masto ir regioninėse kitų institucijų organizuojamose mokslinėse konferencijose, identifikuojant tyrėjų įnašą į Ekonomikos mokslo kryptį.

Dekanatai, fakultetų tarybos, Studijų, Tarptautinių ryšių ir studijų, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras turėtų vykdyti apibrėžtas bendrose rekomendacijose funkcijas siejant jas su Ekonomikos mokslo krypties problemomis.

Rektoratas turėtų svarstyti:

- Aktualias Ekonomikos mokslo krypties problemas

- Ekonomikos mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarbiausių Ekonomikos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas, vertinti jų rezultatus;

- Tobulinti Universiteto mokslinių rezultatų vertinimo metodiką, siejant ją su Ekonomikos mokslo krypties rezultatų vertinimais;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Ekonomikos mokslo krypties problemomis.

Senatas, siekdamas tobulinti Ekonomikos mokslo krypties tyrimų organizavimą ir jų rezultatus, turėtų:

- Nustatyti dėstytojų, mokslo darbuotojų atestavimo ir konkurso pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką bei struktūrinių padalinių, pagrindinai sprendžiančių Ekonomikos mokslo krypties problemas, vadovų atrankos ir skyrimo tvarką;

- Svarstyti Universiteto mokslinių tyrimų Ekonomikos mokslo kryptyje metinį ir strateginį planą;

- Tvirtinti Ekonomikos mokslo krypties mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

- Svarstyti Ekonomikos mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarstyti svarbiausių Ekonomikos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Ekonomikos mokslo krypties problemomis.

Universiteto taryba taip pat galėtų prisidėti prie Universiteto mokslinių rezultatų Ekonomikos mokslo kryptyje plėtros, vykdydama tokias funkcijas:

- Rengdama pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, o ypatingais atvejais ir Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo ar skyrimo Ekonomikos mokslo krypties tyrimams atlikti;

- Gilindamasi į Universiteto mokslinių tyrimų strategiją Ekonomikos mokslo kryptyje ir išsakydama pasiūlymus Rektoriui;

- Vertindama Universiteto mokslo darbo planus, mokslinius rezultatus, jų plėtros ir skatinimo metodiką bei dėmesį, skiriamą Ekonomikos mokslo krypčiai.

Papildomos rekomendacijos, kurios būtų tikslingos sprendžiant Ekonomikos mokslo krypties organizacines ir kokybės užtikrinimo problemas yra šios:

- Sudaryti prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašą;

- Nustatyti Ekonomikos mokslo krypties problemų sąsajas su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis;

- Sudaryti Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinę schemą, kurioje atsispindėtų ir Ekonomikos mokslo krypties tematika.

Kokybiškai atlikus paminėtus šiame skyriuje darbus, galima tikėtis ženklių pokyčių sprendžiant Ekonomikos mokslo krypties organizacines ir kokybės problemas bei užtikrinti šios mokslo krypties tematikos atitikimą MTEP prioritetiniai mokslinių tyrimų krypčiai.

Socialinio darbo krypties mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo rekomendacijos

Bendrosios mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo rekomendacijos išdėstytos bendrose rekomendacijose.

Tenka pažymėti, kad Universitete nėra smulkiai reglamentuotos mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės tobulinimo procedūros Socialinio darbo mokslo kryptyje. Nesudarytas prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašas. Nenustatytos Socialinio darbo mokslo krypties problemų sąsajos su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis. Nepaskirti struktūriniai padaliniai, mokslininkų grupės ar mokslininkai, atsakingi už šios krypties konkrečių temų, tyrimų, projektų inicijavimą, vykdymą, plėtrą, apskaitą ir įvairių organizacinių problemų sprendimą. Nesudaryta Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinė schema, kurioje atsispindėtų ir Socialinio darbo mokslo krypties tematika. Visa tai trukdo pasiekti geresnių rezultatų šioje mokslo kryptyje.

Siekiant patobulinti Socialinio darbo mokslo krypties mokslinės veiklos organizavimo procesą reikėtų:

- kad šios mokslo krypties problemas pačia plačiąja prasme spręstų Universiteto taryba, Senatas, Rektorius ir rektoratas, Mokslo direkcija, Projektų valdymo centras;

- kad būtų sudaryta Socialinio darbo mokslo krypties mokslinę veiklą kuruojanti, atliekanti tos krypties darbų monitoringą ir vertinimą komisija;

- kad būtų paskirtas konkretus padalinys, atsakingas už konkrečių mokslinių tyrimų organizavimą ir jų kokybės vertinimą;

- kad būtų nustatytos minėtų aukščiau struktūrinių vienetų ir sudarytų komisijų funkcijos, sprendimų priėmimo procedūros, atsakomybės ir atskaitomybės tvarka;

- kad būtų sukurti kriterijai ir metodikos, skirtos vertinti Socialinio darbo mokslo krypties mokslinę produkciją;

- kad būtų nustatyti Socialinio darbo mokslo krypties prioritetai ir numatytos jų korekcijos procedūros;

- kad konkretūs tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų adekvačiai vertinami ir skatinami už Socialinio darbo mokslo krypties mokslinę produkciją pasitelkiant skaidrias vertinimo procedūras;

- kad tyrėjai ir struktūriniai padaliniai būtų vertinami už paskelbtą Socialinio darbo mokslo krypties mokslinę produkciją atsižvelgiant į jos reikšmingumą, gautą finansavimą, tos produkcijos įdiegimą, rodomą iniciatyvą net tuo atveju, jei atitinkama parama ar konkursas nelaimėtas.

Bendrose rekomendacijose apibrėžtos struktūrinių padalinių ir tyrėjų bendrosios funkcijos atliekant mokslinius tyrimus.

Išskiriant Socialinio darbo mokslo krypties mokslinę produkcija, reikia, kad kiekvienas tyrėjas identifikuotų:

- Mokslinių interesų šioje kryptyje temas;

- Vykdomų mokslinių tyrimų, disertacijų ir projektų, susijusių su Socialinio darbo mokslo kryptimi, pavadinimus bei apibrėžtų savo vaidmenį juose;

- Rengiamų monografijų, vadovėlių, straipsnių ir kitų leidinių pilnai ar tik iš dalies susijusių su Socialinio darbo mokslo kryptimi metmenis;

- Savo indėlį į Universiteto mokslingumo krepšelį Socialinio darbo mokslo kryptyje;

- Atliekamų tyrimų vietą bendroje Universiteto mokslinių tyrimų struktūroje Socialinio darbo mokslo kryptyje.

Katedros turėtų išskirti susijusių, tiksliau, atitinkančių Socialinio darbo mokslo kryptį:

- Mokslinių tyrimų, projektų, disertacijų sąrašą;

- Sudaryti katedros mokslininkų sprendžiamų Socialinio darbo mokslo krypties problemų struktūrinę schemą;

- Pakoreguoti atliekamų katedroje Socialinio darbo mokslo krypties mokslinių tyrimų temas, atsižvelgiant į visų dėstytojų galimybes ir mokslinius interesus;

- Identifikuoti šios mokslo krypties mokslinių tyrimų ir disertacijų temas siejant jas su MTEP prioritetinės krypties reikalavimais;

- Parengti metinį ir strateginį katedros mokslinių tyrimų, projektų ir disertacijų rengimo planą, numatant jame sprendžiamas Socialinio darbo mokslo krypties problemas;

- Nuolat vertinti kiekvieno dėstytojo ir doktoranto mokslinį indėlį šioje mokslo kryptyje išskiriant įnašą, atitinkantį MTEP prioritetinės krypties tyrimus;

- Organizuoti mokslinės produkcijos vidaus ir išorės ekspertizę;

- Organizuoti regionines, visos Lietuvos masto mokslines konferencijas aktualiais katedrai atliekamų tyrimų klausimais ir dalyvauti rengiant tarptautines konferencijas;

Rektoratas turėtų svarstyti:

- Aktualias Socialinio darbo mokslo krypties problemas

- Socialinio darbo mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarbiausių Socialinio darbo mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas, vertinti jų rezultatus;

- Tobulinti Universiteto mokslinių rezultatų vertinimo metodiką, siejant ją su Socialinio darbo mokslo krypties rezultatų vertinimais;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Socialinio darbo mokslo krypties problemomis.

Senatas, siekdamas tobulinti Socialinio darbo mokslo krypties tyrimų organizavimą ir jų rezultatus, turėtų:

- Nustatyti dėstytojų, mokslo darbuotojų atestavimo ir konkurso pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką bei struktūrinių padalinių, pagrindinai sprendžiančių Socialinio darbo mokslo krypties problemas, vadovų atrankos ir skyrimo tvarką;

- Svarstyti Universiteto mokslinių tyrimų Socialinio darbo mokslo kryptyje metinį ir strateginį planą;

- Tvirtinti Socialinio darbo mokslo krypties mokslinių tyrimų sritis ir kryptis;

- Svarstyti Socialinio darbo mokslo krypties mokslinių projektų rengimo ir vykdymo strategiją;

- Svarstyti svarbiausių Socialinio darbo mokslo krypties mokslinių tyrimų ir atliktų projektų baigiamąsias ataskaitas;

- Vykdyti kitas, apibrėžtas bendrose rekomendacijose, funkcijas, siejant jas su Socialinio darbo mokslo krypties problemomis.

Universiteto taryba taip pat galėtų prisidėti prie Universiteto mokslinių rezultatų Socialinio darbo mokslo kryptyje plėtros, vykdydama tokias funkcijas:

- Rengdama pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, o ypatingais atvejais ir Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo ar skyrimo Socialinio darbo mokslo krypties tyrimams atlikti;

- Gilindamasi į Universiteto mokslinių tyrimų strategiją Socialinio darbo mokslo kryptyje ir išsakydama pasiūlymus Rektoriui;

- Vertindama Universiteto mokslo darbo planus, mokslinius rezultatus, jų plėtros ir skatinimo metodiką bei dėmesį, skiriamą Socialinio darbo mokslo krypčiai.

Papildomos rekomendacijos, kurios būtų tikslingos sprendžiant Socialinio darbo mokslo krypties organizacines ir kokybės užtikrinimo problemas yra šios:

- Sudaryti prioritetinių temų šioje kryptyje sąrašą;

- Nustatyti Socialinio darbo mokslo krypties problemų sąsajas su prioritetinėmis MTEP mokslo krypties problemomis;

- Sudaryti Universiteto mokslinių tyrimų struktūrinę schemą, kurioje atsispindėtų ir Socialinio darbo mokslo krypties tematika.

Kokybiškai atlikus paminėtus šiame skyriuje darbus, galima tikėtis ženklių pokyčių sprendžiant Socialinio darbo mokslo krypties organizacines ir kokybės problemas bei užtikrinti šios mokslo krypties tematikos atitikimą MTEP prioritetiniai mokslinių tyrimų krypčiai.