Didesnės ir tikslingesnės investicijos į žmogiškuosius išteklius - antrasis bendrojo programavimo dokumento prioritetas. Būtent tuo pagrįsta ir Lisabonos strategija - kurti daugiau darbo vietų ir spartinti ekonomikos augimą. Švietimo ir mokymo politika turėtų būti siekiama gerinti ir atskirų asmenų, ypač socialiai labiausiai pažeidžiamų, ir visos visuomenės žinias, įgūdžius bei gebėjimus. Keliant bendrą gyventojų įgūdžių lygį turėtų didėti veiksmingumas, gerinant mokymosi galimybes tiems, kuriems to labiausiai reikia, ir mažinant atotrūkį tarp aukščiausios ir mažiausios kvalifikacijos asmenų turėtų būti mažinama nelygybė.

Įvertinus vyresnių asmenų mokymąsi ES valstybėse, Lietuva yra vienoje iš paskutinių vietų (Europos komisijos skelbta 2003 metų Eurostat statistika). To priežastis Lietuvoje –mokymosi barjerai:

• situaciniai, kuriais remiantis vertinamas besimokančiojo socialinis kontekstas;

• dispoziciniai, rodantys besimokančiojo požiūrį į mokymąsi;

• instituciniai, kuriais remiantis vertinamos mokymosi galimybės ir jų prieinamumas. Pastarieji išskiriami į: akademinius (prisitaikymas prie tvarkaraščio, per didelis sudėtingumo lygis, literatūros stoka) bei suderinamumo (laiko stoka, finansinių galimybių stoka, suderinimas su darbu).

Išeitis įveikiant institucinius barjerus – mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija  (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m.  kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK - 433/A1-83) ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame teigiama, jog mokymosi prieinamumą didinimo vienas iš uždavinių – kurti nuotolinių studijų programas ir plėsti jų vartotojų tinklą.

Būtina panaudoti šiuolaikines nuotolinio mokymo programas, priartinti mokymo vietas bedarbiams ir dirbantiesiems įgyti paklausias profesines kvalifikacijas arba atnaujinti turimas, siūlyti programas bendriesiems gebėjimams ugdyti.

Projektas „Universitetinių studijų prieinamumo gerinimas taikant naujausias informacines ir komunikacines priemones“ -  padės spręsti švietimo prieinamumo problemą sukuriant sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, panaudojant optimaliausius ir inovatyviausius metodus – nuotolinių studijų sistemą.
Nuotolinės studijos (NS) - tai nauja žinių sklaidos forma, "studijos per atstumą", kai išsiskiria mokymo ir mokymosi procesų fizinė vieta. Nuotolinės studijos grindžiamos informacijos ir komunikacijos technologijų taikymu. NS leidžia studentams mokytis:

• kada jie nori;

• ten, kur nori;

• individualiai pasirinktu tempu.

Mykolo Romerio Universiteto Nuotolinių studijų centre 2004/2005 atlikti nuotolinių studijų paklausos tyrimai Lietuvos mastu rodo, kad policijos pareigūnų bei Lietuvos apylinkių teismuose dirbančių teisėjų poreikiai susiję su nuotolinėmis studijomis. Prieš teikiant projekto paraišką buvo išanalizuoti 2005 m. Mykolo Romerio universiteto priėmimo grupės duomenys, siekiant nustatyti didžiausią paklausą turinčią studijų programą. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad daugiausiai pageidaujančių studijuoti 2005 metais užregistruota Teisės ir valdymo studijų programoje – todėl teikiamo projekto metu nuspręsta šią studijų programą adaptuoti nuotolinėms studijoms.