LEIDINIAI

INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2007, Nr. 1(1)

RECENZIJOS

VALSTYBĖS EKONOMINĖ POLITIKA
Intelektinė ekonomika. Vilnius. MRU Leidybos centras. 2007 Nr.1(1), p. 87-91

Onos Gražinos Rakauskienės monografijoje „Valstybės ekonominė politika“ nagrinėjama Lietuvos ekonominė politika siekiant suvokti šalies ekonomikoje vykstančių sudėtingų ir prieštaringų procesų turinį, esmę ir patirtį rinkos tapsmo laikotarpiu.
Monografijos kryptys apima valstybės ekonominės politikos svarbiausius teorinius ir metodologinius aspektus, makroekonominių pokyčių analizę Lietuvoje 1991–2004 m. globalizacijos, integracijos bei narystės ES kontekste. Išskirtinis dėmesys teikiamas valstybės fiskalinei politikai – kaip vienam iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos valdymo svertų.
Nagrinėjamas ir toks svarbus Lietuvos ekonomikos augimo „ramstis“ kaip užsienio prekybos ir eksporto skatinimo politika. Vienas iš šio darbo pagrindinių akcentų – fiskalinės ir socialinės politikos sąsaja, kaip tam tikra prasme dviejų priešingų svertų ryšys valstybės ekonominėje politikoje. Todėl darbe daug dėmesio skiriamas Lietuvos socialinės politikos (plačiąja prasme) analizei. Šioje plotmėje pažymėtina svarbi, nuolat deklaruojama, tačiau vis dar sunkiai įgyvendinama viduriniosios klasės formavimo Lietuvoje problema ir ganėtinai naujas – lyčių lygybės aspektas. Ir ne tik darbo ir užimtumo srityje, bet ir plačiau – apimant visos makroekonomikos sritis.
Monografijos temos aktualumą ir naujoviškumą lemia keletas aplinkybių. Pirmoji susijusi su transformacijos laikotarpiu, sudėtingais ir nevienareikšmiškais procesais, vykstančiais Lietuvos ekonomikoje. Šių pokyčių rezultatai Lietuvoje vis dar per menkai apmąstyti ir išnagrinėti. Dažnai į sudėtingus procesus, vykstančius šalies ekonomikoje, žvelgiama supaprastintai, profesionalųjį požiūrį pakeičia politizuota, paviršutiniška pozicija, stokojama nuodugnios ekonominių procesų ir problemų analizės, trūksta profesionalių diskusijų apie socialinius-ekonominius reiškinius, pasigendama alternatyvaus požiūrio, dalykiško ir objektyvaus problemų vertinimo. Autorė savo kukliomis pastangomis ir bando užpildyti šią spragą. Antroji aplinkybė siejama su pastarųjų metų Lietuvos makroekonomikos laimėjimais – sparčiausiu ekonomikos augimu Europos Sąjungoje, makroekonomikos rodikliai tenkina Mastrichto kriterijus, Lietuva susilaukė puikaus įvertinimo iš tokių solidžių tarptautinių organizacijų kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Komisija. Tačiau besidžiaugiant šiais rezultatais negalima nepastebėti, kad visi tie rodikliai, kurie apibūdina žmogiškųjų išteklių plėtrą, pavyzdžiui, tokie kaip gyventojų gyvenimo lygis, darbas, pajamos ir vartojimas, regioninė politika, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, vyrų ir moterų skirtingos ekonominės galimybės nepasižymi tokia dinamiška plėtra kaip makroekonomikos indikatoriai. Minėtos sritys atsilieka ir vystosi ekstensyviai. Tai nepriartina mūsų šalies prie europinės gerovės modelio. Taigi knygoje bandoma išsiaiškinti susiklosčiusios padėties problemas, jų priežastis ir pateikti jų sprendimo būdus.
Trečioji aplinkybė – susiformavęs Lietuvoje iškreiptas požiūris į valstybės vaidmenį ekonomikoje. Valstybės tarsi buvo nustumta nuo arenos, valstybės dalyvavimas ekonomikoje – vis dar Lietuvai abejotinas klausimas. Pas mus vis dar vyrauja požiūris, visiškai neigiantis valstybės vaidmenį ekonomikoje, o šiuolaikinėje rinkoje tokio ortodoksinio požiūrio nėra, priešingai – pasaulio ir ES šalių ekonomikoje valstybės dalyvavimas didėja, nes formuojantis informacinei žinių visuomenei didėja švietimo, sveikatos apsaugos, „neapčiuopiamo“ intelektinio kapitalo, kaip žmogiškų išteklių kokybės dimensijų, reikšmė, taip pat stiprėja valstybės saugumo ir strateginės funkcijos. Įtvirtinus svarbiausius funkcionuojančios rinkos ekonomikos elementus šalyje būtina aiškiau suprasti valstybės vaidmenį, jos funkcijas, svarbiausius tikslus ir jų įgyvendinimo svertus ekonomikoje, išnagrinėti Lietuvos valstybės vykdomą ekonominę politiką. Monografijoje bandoma įrodyti, kad valstybei turi visada rūpėti ekonomika, jei ji siekia pasivyti pirmaujančias valstybes, jos vyriausybė turi būti labai aktyvi, nevengianti drąsių sprendimų. Ketvirta – mūsų tautiečių padidėjusi motyvacija mokytis, šviestis, įgyti profesinių žinių verčia padėti studijuojantiems. Rinkos reformų pradžioje buvo mestasi į tarptautinį verslą, rinkotyrą, vadybą, firmos verslo planavimą. Ši padėtis atsispindėjo ir ekonominėje literatūroje. Dabartiniu metu vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje ima domėtis ir studijuoti viešąjį administravimą, valstybės valdymą, viešojo sektoriaus ekonomiką. Tačiau pastebimas akivaizdus nacionalinės ekonominės literatūros stygius valstybės ekonominės politikos klausimais. Visos šios aplinkybės bei bandymas į tai atsakyti ir lemia monografijos naujoviškumą.

Monografijos struktūrą sudaro penkios dalys.
Pirmoje dalyje – „Valstybės ekonominės politikos teoriniai ir metodologiniai aspektai“ – atskleidžiama valstybės ekonominės sistemos, ekonominės politikos ir šalies socialinės ekonominės plėtros strategijos esmė. Pateikiami ekonominės sistemos principai, nagrinėjamos valstybės ekonominės politikos sudėtinės dalys makro- ir mikrolygiu, aptariami Mastrichto sutarties kriterijai, atskleidžiami valstybės strateginės plėtros metodologiniai pagrindai Lietuvos valstybės ekonominės politikos kontekste. Nagrinėjami šiuolaikinės rinkos ekonomikos modeliai – pereinamojo laikotarpio ekonomika, monetarinis-liberalusis ekonomikos modelis, europinės gerovės modelis ir „naujoji ekonomika“ – žinių visuomenės modelis; atskleidžiami jų teigiami ir neigiami skiriamieji bruožai, pranašumai ir trūkumai, esmė, pateikiama kritinė analizė. Trečiasis šios dalies skyrius skirtas valstybės vaidmeniui ir funkcijoms atskleisti. Parodoma, kodėl valstybė turi dalyvauti rinkos ekonomikoje – nagrinėjamos prielaidos, lemiančios valstybės dalyvavimą ekonomikoje, taip pat bendrosios valstybės funkcijos ekonomikoje, pagrindinės vyriausybės veiklos kryptys; pateikiama kritinė rinkos ekonomikos pokyčių rezultatų valstybės valdymo ir socialinėje srityje analizė.
Antrojoje dalyje „Ekonomikos augimas: raida, išorinė aplinka ir perspektyvos“ atskleidžiama ekonomikos augimo esmė, veiksniai ir modeliai, pateikiama makroekonominių pokyčių Lietuvoje 1991–2004 m. analizė ir numatoma tolesnė perspektyva. Nagrinėjamos globalizacijos proceso teigiamos ir neigiamos pasekmės Lietuvai, keliama nacionalinio ekonominio saugumo problema, analizuojamos Lietuvos ekonomikos augimo prielaidos strateginėje perspektyvoje narystės ES kontekste.
Trečiojoje, teorinėje monografijos dalyje „Valstybės fiskalinė politika“ nagrinėjamas fiskalinės politikos turinys, fiskalinės politikos priemonės – diskretinė ir nediskretinė fiskalinė politika, parodomi valstybės pajamų šaltiniai ir valstybės išlaidų struktūra bei jų didėjimo veiksniai. Teorinių fiskalinės politikos pagrindų fone nagrinėjami fiskalinės politikos ypatumai Lietuvoje 1991–2004 m. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistemos reforma, keliama valstybės pajamų didinimo problema ir pateikiamos jos sprendimo strateginės kryptys.
Ketvirtojoje dalyje gvildenama Lietuvos užsienio prekybos politika ir eksporto skatinimas. Šioje dalyje pateikiami Lietuvos nacionalinės ekonomikos sąveikos su pasaulio ūkiu klausimai, nagrinėjamos tarptautinės prekybos koncepcijos, parodomas eksporto vaidmuo ir valdymas. Pateikiama Lietuvos užsienio prekybos išorinių veiksnių analizė – analizuojama Lietuvos užsienio prekybos pagrindinių partnerių ekonomika (JAV, ES, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Baltijos šalių). Pateikiama Lietuvos 1993–2003 m. užsienio prekybos analizė – svarbiausios tendencijos ir problemos, nagrinėjama užsienio prekybos struktūra. Daug dėmesio analizėje skiriama Lietuvos eksporto plėtrai nagrinėti; dinamikai, struktūrai pagal šalių grupes, atskiras šalis, atskiras prekių grupes ir pagal pramonės šakas. Pateikiama Lietuvos eksporto plėtros strategija.
Lietuvai tapus ES nare ypatinga reikšmė tenka socialinei politikai, kuri ir nagrinėjama penktojoje dalyje. Pirmasis šios dalies skyrius skirtas socialinės politikos esmei, pagrindinėms nuostatoms, turiniui atskleisti. Tai sugretinama su žmogaus socialinės raidos samprata ir jos vertinimu, iškeliami teoriniai užimtumo aspektai.
Toliau pateikta socialinės-ekonominės raidos analizė Lietuvoje 1991–2004 m. – bendra socialinių pokyčių charakteristika, socialinė biudžeto orientacija; analizuojama užimtumo ir darbo rinkos politika, iškeliamos pagrindinės problemos šioje srityje, pavyzdžiui, nedarbas, atskleidžiamos nedarbo priežastys ir priemonių jam mažinti sistema. Ši dalis taip pat skirta darbo užmokesčio problemos, gyventojų pajamų ir vartojimo, socialinės apsaugos sistemos analizei. Keliami viduriniosios klasės formavimosi Lietuvoje problemos – vertybių sistemos bei viduriniosios klasės vertinimo aspektai.
Monografija baigiama skyriumi „Socialinė ekonominė plėtra – lyčių lygybės (genderinis) požiūris“. Jame pateikiamos naujausios genderinės analizės koncepcijos, atsižvelgiant į tai nagrinėjami Lietuvos BVP augimo, valstybės finansų politikos, užsienio prekybos politikos genderiniai aspektai. Darbe pateikiama Lietuvos užimtumo didinimo strategija Europos Sąjungos naujosios sanglaudos strategijos kontekste. Monografijos pabaigoje suformuluotos išvados, kuriose bandoma atsakyti į klausimus, koks gi turėtų būti pasirinktas ekonomikos modelis Lietuvoje, kokie Lietuvos ekonominės politikos laimėjimai per praėjusius rinkos ekonomikos pokyčių metus, kokias problemas reikėtų nedelsiant spręsti, kokie gi strateginiai sprendimai turėtų būti priimti svarbiausiose valstybės ekonominės politikos srityse.

Prof. dr. Gediminas Davulis

Recenzija. Gražina Ona RAKAUSKIENĖ. VALSTYBĖS EKONOMINĖ POLITIKA. - Monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006 -p.772. ISBN 9955-19-032-9.