INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2008, Nr. 1(3)
Margarita IšoraitėSUBALANSUOTŲ RODIKLIŲ METODAS: NUO TEORIJOS PRIE PRAKTIKOS
Intelektinė ekonomika. Vilnius. MRU Leidybos centras. 2008 Nr.1(3), p. 18–28
Santrauka
Subalansuotų rodiklių kokybės užtikrinimo teorija išreiškia sistemišką požiūrį į organizacijos kokybės valdymą. Ji atveria galimybes organizacijos misiją ir strateginius siekius transformuoti į išsamų veiklos uždavinių, kriterijų, rodiklių, siekinių ir procedūrų rinkinį (Kaplan, Norton, 1996; 1992). Šio rinkinio kaip kokybės užtikrinimo instrumento paskirtis – palengvinti su kokybės tyrimu, vertinimu ir tobulinimu susijusį institucijos vadovų darbą. Tai, R.S. Kaplano ir D.P. Nortono nuomone (1996; 1992), yra organizacijos strateginio valdymo instrumentas. Interpretuojant autorių žodžius, taikant subalansuotų rodiklių instrumentą, organizacijoje į kokybę žvelgiama iš įvairių pozicijų, atitinkančių fundamentaliuosius organizacijos dalyvių ir jos realizuojamų produktų ar teikiamų paslaugų vartotojų interesus. Tai reiškia, kad rengiant subalansuotų rodiklių kokybės užtikrinimo instrumentą strateginiai organizacijos uždaviniai, kriterijai, rodikliai ir siekiniai numatomi atsižvelgiant į organizacijos finansinę, klientų, vidinių veiklos procesų ir iniciatyvos (arba mokymosi ir augimo) perspektyvas. Jų visuma ir rodo integruotą (arba subalansuotą) požiūrį į kokybės užtikrinimą: tyrimą, vertinimą ir tobulinimą. Vadinasi, siekiant aukštos organizacijos veiklos kokybės apibrėžiama ne vienos, o keturių krypčių pokyčių valdymo organizacijoje eiga, grindžiama sistemišku požiūriu į daugiamačių veiksnių kompleksus, nuo kurių ryšių priklauso aukšta organizacijos veiklos kokybė.
JEL Klasifikacija G390, M190.Reikšminiai žodžiai: subalansuoti rodikliai, strateginiai žemėlapiai, veiklos išmatavimas.