LEIDINIAI

INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2008, Nr. 1(3)

Gediminas Mačys

LIETUVOS REGIONŲ SANGLAUDA IR KONKURENCINGUMAS
Intelektinė ekonomika. Vilnius. MRU Leidybos centras. 2008 Nr.1(3), p. 41–50

Santrauka

Pastaruoju metu mokslininkai ir praktikai nemažai dėmesio skyrė valstybių, regionų ir miestų konkurencingumui. Mums, norintiems išgyventi veikiant naujai globalių rinkų ir naujosios informacinės (arba žinių) ekonomikos didėjančiai konkurencijai, buvo sakoma: lieka viena išeitis – būti konkurencingiems. Ši konkurencingumo karštligė įtraukė ir visų lygių politikus. Susirūpinimas konkurencingumu greitai išryškėjo ir diskusijose apie regionines, miestų ir vietos politikos priemones. Vis labiau plėtojant naujas regioninėmis iniciatyvomis grįstas viešosios politikos priemones, siekiant pagerinti kiekvieno regiono ar didelio miesto (o kartu ir visos nacionalinės ekonomikos) konkurencingumą vis daugiau dėmesio buvo skiriama regionų plėtra grįstam šalies konkurencingumui.
Spausdintų darbų teritorijos konkurencingumo klausimais vis dar mažai, bet sparčiai daugėja. Tačiau dėmesį sutelkus ties „vietos konkurencingumu“ kyla daugybė pamatinių klausimų: kokia prasme mes kalbame apie regionų, miestų ar vietovių konkurencingumą, kokia prasme konkuruoja regionai ir miestai? Šie bei kiti regionų konkurencingumo klausimai ir aptariami straipsnyje
Regionų plėtros procesuose ne mažiau svarbūs yra regionų ekonominės ir socialinės sanglaudos klausimai. Straipsnyje analizuojama, kiek regioninės politikos ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonės prisideda prie teritorinės sanglaudos ir tolesnių Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų stiprinimo. Rezultatai rodo, kad didesnės investicijos skiriamos vietinei infrastruktūrai nei žmogiškajam kapitalui ir žinių ekonomikai vystyti. Greitesnė plėtra patebima jau ir taip sėkmingiau augančiuose regionuose. Tuo pat metu veikiant aglomeracijų ekonomikos procesams pastebima tolesnė didelių pajamų ekonominių veiklų koncentracija miestuose. Tai perspėjantis ženklas, kad tokiomis sąlygomis regionų sanglaudai skiriamos lėšos gali sukelti tolesnį regioninių skirtumų didėjimą.
Mažiau išvystytiems regionams regioninės politikos priemonės turi padėti sutelkti vietinius išteklius, sukurti svarbiausius infrastruktūros, žmogiškojo, socialinio bei fizinio kapitalo išteklius, kurie leistų užsitikrinti būsimus vietos konkurencinius pranašumus. Labiau išvystytiems Lietuvos regionams ir didiesiems miestams reikia panaudoti įvairesnių priemonių, šalinančių specifines rinkų deformacijas, sulaikančias jų dar spartesnį našumo bei konkurencingumo augimą. Daugiausia dėmesio ir toliau reikia skirti naujoms technologijoms ir inovacijoms. Jos vargingesnius šalies regionus pasiektų augančiais prekių bei paslaugų srautais. Tai jiems leistų sėkmingiau konkuruoti su turtingesniais regionais.

JEL Klasifikacija R580.

Reikšminiai žodžiai: regionai, sanglauda, konkurencingumas, konkurenciniai pranašumai.