LEIDINIAI

INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2008, Nr. 1(3)

Borisas Melnikas

TINKLŲ PLĖTOJIMU GRINDŽIAMA TARPTAUTINĖ EKONOMIKA: INOVACIJŲ POTENCIALAS EUROPOS SĄJUNGOJE
Intelektinė ekonomika. Vilnius. MRU Leidybos centras. 2008 Nr.1(3), p. 51–64

Santrauka

Ekonominę padėtį ir ekonominės raidos perspektyvas globalizacijos aplinkoje vis didesniu mastu lemia gebėjimas visose gyvenimo srityse inicijuoti, skleisti ir įgyvendinti inovacijas. Ši aplinkybė itin reikšminga Europos Sąjungos raidos ir plėtros sąlygomis: būtent Europos Sąjungoje inovacijų aktyvinimas yra vertintinas kaip ypač aktuali tolesnės socialinės ekonominės raidos ir mokslo bei technologijų pažangos problema. Spausdintų darbų teritorijos konkurencingumo klausimais vis dar mažai, bet sparčiai daugėja. Tačiau dėmesį sutelkus ties „vietos konkurencingumu“ kyla daugybė pamatinių klausimų: kokia prasme mes kalbame apie regionų, miestų ar vietovių konkurencingumą, kokia prasme konkuruoja regionai ir miestai? Šie bei kiti regionų konkurencingumo klausimai ir aptariami straipsnyje
Tolesnis inovacijų aktyvinimas yra esminė prielaida užtikrinti Europos Sąjungos ekonominės sistemos konkurencingumą globalizacijos aplinkoje.
Siekiant aktyvinti inovacijas Europos Sąjungoje būtina kryptingai plėtoti ir veiksmingai panaudoti inovacijų potencialą. Inovacijų potencialo Europos Sąjungoje plėtojimas ir efektyvus panaudojimas yra esminė sąlyga ne tik siekiant tobulinti Europos Sąjungos ekonomiką, bet ir svarbus veiksnys sėkmingai sprendžiant aktualias ekonominės raidos ir technologijų pažangos problemas globaliu mastu: inovacijų potencialo Europos Sąjungoje reikšmingumą ekonominei raidai ir technologijų pažangai viso pasaulio mastu lemia šiuolaikinis Europos Sąjungos vaidmuo ir jos įtaka globaliu mastu vykstantiems pokyčiams.
Inovacijų potencialo Europos Sąjungoje kryptingo plėtojimo ir efektyvaus panaudojimo klausimai šiuo metu yra vertinami kaip išskirtinai aktualūs tiek teorine, tiek praktine prasme, šiems klausimams skiriama labai daug dėmesio daugelyje mokslinių tyrimų ir praktinių darbų. Vis dėlto pasakytina, kad kai kuriems aktualiems klausimams aptarti ir spręsti iki šiol buvo skiriama aiškiai nepakankamai dėmesio:

• mokslinėje literatūroje iki šiol nebuvo pasiūlyta inovacijų potencialo Europos Sąjungoje dimensija, orientuota į Europos Sąjungos, kaip sudėtingos kultūrinės, ekonominės, technologinės, politinės ir socialinės sistemos ir erdvės, ypatumams išryškinti;
• inovacijų inicijavimo, skleidimo ir įgyvendinimo praktikoje nėra reikiamu mastu atsižvelgiama į daugialypes sinergetinių efektų gavimo ir raiškos galimybes, tarp jų ir galimybes, išskirtinai būdingas Europos Sąjungai;
• šiuolaikinėse inovacijų ir jų vadybos teorijose nėra reikiamu mastu išnagrinėtos galimybės atsižvelgti į įvairius sinergetinius efektus kurti ir įgyvendinti inovacijas, orientuotas į esminius technologinius proveržius bei į kokybinius pokyčius šiuolaikinei visuomenei svarbiose gyvenimo srityse;
• tiek praktinėje veikloje, tiek ir šiuolaikinėse teorijose stokojama dėmesio tokiam inovacijų aktyvinimo požiūriu reikšmingam reiškiniui kaip tarptautinių tinklų tipo organizacijų kūrimasis ir veiklos plėtojimas, nėra suvokiama, kad tarptautinėje ekonomikoje iš esmės vyksta transformacija į tinklų tipo ekonominę sistemą ir nėra įvertinamas šios transformacijos poveikis inovacijų aktyvinimo srityje.

Išskirtinai dideles galimybes aktyvinti inovacijas lemia Europos Sąjungoje sukaupti žmogiškieji ir intelektiniai ištekliai, didžiuliai gamybiniai pajėgumai visose ekonomikos sektoriuose, išplėtota mokslo, studijų bei inovacijų aktyvinimo infrastruktūra, didžiulis praktinis patyrimas aukštųjų technologijų kūrimo ir skleidimo srityje, išplėtoti tarptautiniai ryšiai. Svarbūs inovacijų aktyvinimo veiksniai yra kultūrų įvairovė, susiklosčiusios atvirumo ir demokratiškumo tradicijos, taip pat tolesnės integracijos ir aktyvesnio tarptautinio bendradarbiavimo polinkiai.
Išskirtinai dideles galimybes aktyvinti inovacijas lemia Europos Sąjungoje susiklosčiusios prielaidos gauti ir tinkamai panaudoti daugialypius sinergetinius efektus, kuriuos gali lemti tarptautinių tinklų tipo organizacijų kūrimas ir plėtojimas.
Aktyvinant inovacijas ypač reikšmingais laikytini tokie tarptautiniai tinklai:

• pramonės ir paslaugų teikimo sistemos, pasižyminčios kompleksiniu pobūdžiu ir veikiančios tarptautinių tinklų pavidalu visuose šiuolaikinės ekonomikos sektoriuose;
• tarptautinių tinklų pavidalu veikiančios kompleksinio pobūdžio žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemos, kuriose siekiama sutelkti žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimo poreikius realizuojančias švietimo, mokslo ir studijų bei technologijų pažangos visose gyvenimo srityse funkcijas bei sudaryti prielaidas įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą;
• tarptautinių tinklų pavidalu veikiančios sistemos, orientuotos į esminius proveržius ir į kokybiškai naujų situacijų sudarymą įvairiose gyvenimo srityse.

Tokie tarptautiniai tinklai šiuolaikinėje tarptautinėje ekonomikoje gali tapti vyraujančiais subjektais.
Tarptautinių tinklų tipo organizacijų paplitimas lemia šiuolaikinės tarptautinės ekonomikos virsmo į tinklų ekonomikos sistemą neišvengiamumą.
Tinklų ekonomikos sąlygomis gali pasireikšti naujos aplinkybės, turinčios įtakos inovacijų inicijavimo, kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo procesams:

• konkurencijos formų virsmas į buvusių konkurentų sąveiką ir partnerystę,
• nacionalinių dimensijų reikšmingumo sumažėjimas,
• valstybių vaidmens ekonominiame gyvenime esminiai pokyčiai,
• strateginio planavimo ir programavimo reikšmingumo didėjimas.

Minėtų klausimų sprendimo idėjos bei autoriaus atliktų tyrimų rezultatai išdėstyti šiame straipsnyje.
Straipsnio tikslas – atskleisti naujas galimybes aktyvinti inovacijas bei kryptingai plėtoti inovacijų potencialą Europos Sąjungoje, ypač atsižvelgiant į šiuolaikinius globalizacijos bei žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimosi iššūkius.
Pagrindiniai publikacijos uždaviniai:

• identifikuoti globalizacijos procesų skatinamus iššūkius aktyvinti inovacijas bei apibrėžti inovacijų potencialo Europos Sąjungoje sąvoką;
• išryškinti svarbiausius inovacijų potencialo Europos Sąjungoje ypatumus;
• įvertinti sinergetinių efektų gavimo ir raiškos galimybes, atsirandančias tarptautinių tinklų tipo organizacijų kūrimosi ir plėtros sąlygomis, atskleisti tarptautinių tinklų vaidmenį aktyvinant inovacijas;
• apibūdinti tarptautinėje ekonomikoje vykstančias naujo tipo transformacijas, rodančias tarptautinių tinklų įsivyravimą bei įtakos didėjimą.

Detaliai pateikiami inovacijų potencialas Europos Sąjungoje, taip pat naujo tipo transformacijos tarptautinėje ekonomikoje teiginiai.

JEL Klasifikacija P000, P510.

Reikšminiai žodžiai: inovacijos, potencialas, tarptautinė ekonomika, tinklai, Europos Sąjunga.