LEIDINIAI

INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2009, Nr.1(5)

NAUJŲ LEIDINIŲ RECENZIJOS

LAISVŲJŲ INFORMACINIŲ SPRENDIMŲ ĮTAKA INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRAI (Žilvino Jančoro ir Mykolo Okulič-Kazarino knygos „Laisvieji informaciniai sprendimai“ recenzija)
Intelektinė ekonomika. Vilnius. MRU Leidybos centras. 2009 Nr.1(5), p. 73-76

Mokomoji knyga „Laisvieji informaciniai sprendimai“ supažindina su laisvąja atvirojo kodo programine įranga ir atviraisiais formatais bei standartais. Pateikiamos žinios apie laisvosios atvirojo kodo programinės įrangos atsiradimo, populiarėjimo ir įsitvirtinimo rinkoje priežastis ir pasekmes.
Atskleidžiami techniniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai, lemiantys atvirosios programinės įrangos raidą. Nagrinėjamas atvirųjų formatų ir standartų poreikis bei poveikis informacinių technologijų raidai, atvirosios programinės įrangos licencijavimo principai ir taikymo niuansai.
Mokomoji knyga skirta informatikos, ekonomikos ir vadybos mokslų pagrindinių studijų studentams, magistrantams, doktorantams, visiems, besidomintiems programinės įrangos taikymu ir norintiems suprasti laisvosios atvirojo kodo programinės įrangos atsiradimo, populiarėjimo ir įsitvirtinimo rinkoje priežastis ir pasekmes. Siekiama atskleisti ne tik techninius, bet ir socialinius bei ekonominius veiksnius, lemiančius atvirosios programinės įrangos raidą.
Skaitytojas supažindinamas su modeliais, padedančiais analizuoti ir projektuoti informacines sistemas. Suteikiami įgūdžiai, kurie padės kurti efektyvesnes informacines sistemas verslui, viešajam sektoriui ar mokslo ir mokymo institucijoms. Taip pat aptariamas laisvųjų licencijų taikymas kitiems autoriniams darbams: programų aprašams, enciklopedijoms ir meno kūriniams.
Daug dėmesio skiriama ir programų sąveikumą užtikrinantiems atviriesiems standartams. Jų naudą supranta vis daugiau visuomenės grupių, juos palaiko ne tik specialistų organizacijos, bet ir valstybių institucijos. Augant kompiuterių poreikiui, auga ir programinės įrangos poreikis, be to dažnai reikia ne unikalios, o tipinės programinės įrangos. 1983 m. rugsėjį Ričardas Stolmanas paskelbė pranešimą apie laisvosios programinės įrangos kūrimo projektą GNU. Pirminis projekto tikslas buvo sukurti laisvąją operacinę sistemą, suderinamą su tuo metu buvusia populiaria nuosavybine operacine sistema Unix. Taip prasidėjo unikalus judėjimas, kuris vis augdamas ir stiprėdamas iš pagrindų pakeitė ne tik informacinių technologijų verslo sampratą, bet sukėlė pokyčių ir kitose intelektinės produkcijos srityse, o ateityje žada mus nuvesti į naują ekonominių santykių raidos etapą, vadinamą „dovanų ekonomika“.
Viešosios nuosavybės programinė įranga – tai programos, kurios atiduotos viešai nuosavybei, tokios programos nėra saugomos licencijomis. Nusistovėjusi autorių teisė neriboja jų kopijavimo. Jei programos pirminis tekstas yra viešoji nuosavybė, drąsiai galima teigti, kad tokia programa yra laisvoji, nes kiekvienas gali ja naudotis savo nuožiūra. Tačiau kiti autoriai, pasinaudoję tokiomis programomis, gali sukurti nuosavybines programas ir taip pasisavinti svetimo darbo vaisius, nes nėra jokių taisyklių, draudžiančių modifikuotą viešosios nuosavybės programą ar jos dalį platinti pagal sutartis ar licencijas.
Nuosavybinės programos – tai nelaisvos programos. Paprastai tokias programas draudžiama platinti, naudoti keliose vietose, nuomoti ir kt. Nuosavybinių programų pirminis tekstas dažniausiai neskelbiamas. Terminas „nuosavybinės programos“ dažniausiai vartojamas norint apibrėžti programinę įrangą kaip visišką priešingybę laisvosioms programoms.
Knygoje supažindinama su laisvųjų ir atvirojo kodo programų atsiradimu ir ideologija. Laisvųjų programų judėjimas tampa rimtu konkurentu visoms programinės įrangos monopolijoms, o šalių vyriausybės gali prisidėti prie laisvosios programinės įrangos lokalizavimo (vertimo į nacionalines kalbas), populiarinimo ir naudotojų mokymo, taip sustiprindamos konkurenciją ir gindamos vartotojus.
Kai naudojama nuosavybinė programinė įranga, vietinėje rinkoje ugdomi programinės įrangos pardavėjai, diegėjai ir prižiūrėtojai, nes programos pirminiai tekstai įslaptinti ir klaidų taisymu ar programų tobulinimu gali užsiimti tik gamintojo programuotojai. Naudojantis laisvąja programine įranga taip pat reikalingi diegėjai, prižiūrėtojai, bet papildomai atsiranda galimybė vietiniams programuotojams dalyvauti taisant, tobulinant programas ir taip įgyti kompetencijų ne tik naudotis aukštosiomis technologijomis, bet ir jas kurti.
Ši laisvoji programinė įranga skatina vietinės ekonomikos augimą. Įmonės, naudojančios laisvąją programinę įrangą, sutaupo lėšų, būtinų nuosavybinei programinei įrangai pirkti, todėl gali skirti daugiau lėšų IT ūkiui prižiūrėti, specifinėms programoms kurti, darbuotojams tobulinti. Visas minėtas paslaugas teikia vietinės įmonės ir tam išleisti pinigai spartina vietinės ekonomikos augimą ir aukštųjų technologijų plėtrą.
Atvirosios technologijos (atvirieji protokolai ir formatai) išpopuliarėjo kaip atsvara atskirų įmonių kuriamiems uždariesiems protokolams ir formatams, kurie dažnai buvo naudojami kaip rinkos monopolizavimo priemonė. Atvirieji standartai dažniausiai yra aprašomi visuomeninių organizacijų ir yra laisvi visiems naudoti.
Atvirieji standartai leidžia kiekvienam gamintojui sukurti kokybiškas interneto programas, kurios aktyviai konkuruoja tarpusavyje, dėl to mažėja programų kaina. Tai pirmasis privalumas vartotojui. Be to, skirtingų gamintojų sistemų vartotojai gali patogiai susijungti tarpusavyje. Tai skatina rinkos augimą ir galiausiai laimi ir vartotojai, ir sistemų kūrėjai.
Europos Komisijos inicijuotos Laisvosios programinės įrangos darbo grupės paskelbtoje struktūrinėje studijoje „Laisvoji programinė įranga. Atvirasis kodas: informacinės visuomenės galimybės Europai“ rekomenduojama naudoti atviruosius standartus: „Ateityje tinkluose bus svarbu turėti atviruosius duomenų formatus, skirtus elektroniniam verslui ir duomenų mainams tarp skirtingų paslaugų internete. Šie programų protokolai turi išlikti atviri, su pavyzdinėmis atvirojo kodo realizacijomis, kad kiekviena organizacija ar asmuo galėtų naudoti ir prisitaikyti savo reikmėms. Kitu atveju kiekvienas, norintis naudotis tomis paslaugomis, turės pirkti komercinę programinę įrangą tos firmos, kuri nustato standartą. Kadangi šios paslaugos vis labiau tampa kasdienės veiklos dalimi, labai svarbu, kad normalios veiklos nekontroliuotų joks programinės įrangos tiekėjas.“
Europos Komisijos organizuotame simpoziume, skirtame atvirojo kodo programinei įrangai viešojo administravimo srityje, kalbėta apie atvirųjų standartų sistemas, jų teikiamus pranašumus – nepriklausomumą, saugumą, kainų ir pokyčių kontrolę.

Prof. dr. Dalė Dzemydienė
Informatikos ir programų sistemų katedra
Socialinės informatikos fakultetas
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva